Kaip rašo „Neue Zuercher Zeitung“, vietiniai žmonės, nepaisydami salą sukrėtusios katastrofos, fakto, kad apie 250 tūkstančių žmonių žuvo ir daugelis liko be namų, regis, jau susitaikė su likimu ir bando gyventi naujomis sąlygomis. „Daugybė pirkėjų griuvėsiuose arba tiesiog ant žemės siūlo savo prekes, automobiliai vėl važinėja, moterys gražinasi“, – rašo publikacijos autorius.
Haičio sostinė ir toliau pavirtusi tikru griuvėsių miestu, namų atstatymo darbai matyti vos keliose vietose. Nors kai kur griuvėsiuose dirba darbininkai pagal programą „Cash for work“, tikrų griuvėsių valymo praktiškai nėra.
Šimtai tūkstančiai Haičio gyventojų ir toliau gyvena savo pusiau sugriautuose namuose arba palapinių miesteliuose, jeigu nepavyko susirasti gyvenamosios vietos žemės drebėjimo nepaliestose salos vietose. Palapinės stovi Haičio sostinėje pačiose įvairiausiose vietose – ir tarp sugriautų namų, ir šalia kelių, ir netoli oro uosto ar golfo aikštėje. Haityje šiuo metu veikia daugybė labdaros organizacijų.
Kaip rašo straipsnio autorius, panašu, kad Haičio gyventojai jau susitaikė su tuo, kad taip ir teks gyventi ir pamažu prisitaiko. Matyti futbolą žaidžiantys vaikai, vyksta pamaldos. „Kadangi ir normalus gyvenimas vienoje iš skurdžiausių pasaulio šalių buvo išgyvenimo menas, gyventojams pavyko pamažu priprasti ir prie katastrofos pasekmių“, – rašo straipsnio autorius.
Vienos psichologinę paramą nukentėjusiems Haičio žmonėms teikiančios organizacijos atstovė sako, kad didžioji dalis gyventojų šią katastrofą suvokia kaip artėjančios pasaulio pabaigos pradžią arba piktųjų dvasių darbą. Atsigauti daugeliui padeda bendra veikla – muzikavimas, dainavimas, vaidinimas spektakliuose.
