Izraelio žmogaus teisių grupės „B'Tselem“ duomenimis, nuo 2001 iki 2005 m. daugiau negu 650 palestiniečių namų buvo nugriauti, o dėl to teroristų šeimos liko be pastogės.
Ši politika buvo nutraukta po to, kai Izraelio kariuomenės suburta komisija nustatė, kad namų griovimas ne tik neapsaugo nuo naujų išpuolių grėsmės, bet tik dar labiau stiprina palestiniečių neapykantą Izraeliui.
Be to, šią Izraelio praktiką, pagal kurią yra taikoma kolektyvinė atsakomybė ir nukenčia su atakomis tiesiogiai nesusiję žmonės, smarkiai kritikavo ir Jungtinės Tautos (JT).
Ši politika buvo nutraukta po to, kai Izraelio kariuomenės suburta komisija nustatė, kad namų griovimas ne tik neapsaugo nuo naujų išpuolių grėsmės, bet tik dar labiau stiprina palestiniečių neapykantą Izraeliui.
Tokia politika buvo siekta nuo būsimųjų išpuolių atgrasyti potencialius teroristus, jiems parodant, kad atakos atveju jų šeimos liks be stogo virš galvos.
Be to, 2001-2005 m. savižudžių sprogdintojų šeimos gaudavo iki 25 tūkstančių dolerių siekiančias čekius iš tuomečio Irako diktatoriaus Saddamo Husseino už kiekvieną kruviną ataką. Dėl to namų nugriovimas turėjo atsverti gaunamą ekonominę naudą už išpuolius.
Be to, nors S.Husseino režimas jau seniai nuverstas, tačiau paramą teroristinius aktus įvykdžiusių asmenų šeimoms iki šiol teikia su palestiniečių autonomijos politikais susiję žmonės.
Lapkričio 19 d. Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu paragino toliau tęsti teroristų namų griovimo politiką: „Nieko neturime prieš Rytų Jeruzalės gyventojus, bet netoleruosime atakų prieš mūsų piliečius ir imsimės priemonių prieš tuos, kurie jas vykdo ir tuos, kurie kursto jas vykdyti“.
