Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Hosni Mubarako pažadas rugsėjį perduoti valdžią netenkina Egipto visuomenės

Egipto prezidentas Hosnis Mubarakas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Egipto prezidentas Hosnis Mubarakas
Šaltinis: BNS
0
Skaitysiu vėliau
A A

Egipto prezidentas Hosni Mubarakas antradienį pareiškė, kad perduos valdžią rugsėjį. Šie jo žodžiai supykdė protestuotojus, siekiančius, kad tris dešimtmečius trukęs jo valdymas baigtųsi nedelsiant, ir paskatino Jungtines Valstijas pareikšti, kad permainos „turi prasidėti dabar“.

82 metų lyderis sakė, kad nebesieks būti perrinktas į prezidento postą, kai rugsėjį baigsis jo kadencija.

„Ateinančius mėnesius dirbsiu, kad būtų imtasi žingsnių užtikrinti taikų valdžios perdavimą“, – sakė H.Mubarakas savo kalboje, kurią transliavo televizija.

Protestuotojams, kurie reikalauja, kad jis paliktų Egiptą, H.Mubarakas sakė: „Tai mano šalis... Ir aš čia mirsiu.“

Dešimt minučių trukusi prezidento kalba sukėlė pasipiktinimo audrą tarp jau ilgiau nei savaitę demonstracijas rengiančių protestuotojų, kurių skaičius antradienį perkopė milijoną.

„Mes neišeisime! Jis išeis!“ – skandavo kai kurie protestuotojai.

Vašingtonas, netikėtai užkluptas prasiveržusio visuomenės pykčio dėl priespaudos ir negandų bangos, kuri nuo Tuniso nusirito iki vieno iš artimiausių jo sąjungininkų tarp arabų šalių, padidino spaudimą H.Mubarakui greičiau reaguoti į susidariusią padėtį, tačiau neparagino jo atsistatydinti.

„Tai akivaizdu ir šįvakar išsakiau šią savo nuomonę prezidentui H.Mubarakui, kad tvarkinga pereiga turi būti reikšminga, taiki ir turi prasidėti dabar“, – sakė JAV prezidentas Barackas Obama po pokalbio telefonu su H.Mubaraku.

Tačiau pačiame Egipte šalies ateitis vis dar atrodo labai miglota.

Netrukus po H.Mubarako kalbos valstybinė televizija, kuri iš esmės ignoravo antivyriausybinius protestus, parodė reportažą apie mažesnes demonstracijas, surengtas siekiant pareikšti paramą prezidentui.

Netrukus po H.Mubarako kalbos valstybinė televizija, kuri iš esmės ignoravo antivyriausybinius protestus, parodė reportažą apie mažesnes demonstracijas, surengtas siekiant pareikšti paramą prezidentui.

Šios provyriausybinės eitynės buvo netikėtas posūkis, turint galvoje faktą, kad iki šiol nebuvo matyti praktiškai jokių režimo palaikomųjų ženklų.

Kairo centre esančiame Tahriro maidane (Išsivadavimo aikštėje) aikštėje, tapusioje daugiau nei savaitę trunkančių protestų epicentru, žmonės, nepaklusę paskelbtai komendanto valandai, griežtai kritikavo H.Mubaraką už tai, kad jis nepaiso reikalavimo atsistatydinti.

„Jo kalba nieko verta ir tik kursto mūsų pyktį, – sakė Shadi Morkosas. – Tęsime protestus."

Antrajame pagal dydį Aleksandrijos mieste kariai tankuose šaudė į orą, mėgindami įvesti tvarką po antivyriausybinių protestų dalyvių susirėmimų su H.Mubaraką palaikančiais demonstrantais.

JAV kariškių vaidmuo – lemiamas

Dabartinėje situacijoje daug priklausys nuo armijos, kuri anksčiau buvo pagrindinis H.Mubarako galios ramstis ir užėmė dominuojamąją padėtį Egipte nuo 1952 metų, kai kariškiai nuvertė monarchiją.

Manoma, kad kariškiai stengiasi užsitikrinti tokį valdžios perdavimą, kuris leistų jiems išlaikyti turimą įtaką. Armija pažadėjo nešaudyti į protestuotojus ir pavadino jų reikalavimus legitimiais.

Tačiau kai kurie analitikai sako, kad įtampa gali išaugti ir armijoje, jei H.Mubarakas ilgai nesitrauks ir ims atrodyti, kad aukštesnio rango karininkai gina lyderį, kuris neteko legitimumo.

„Kuo ilgiau tai tęsis, tuo daugiau žmonių ims sieti kariuomenės vadovybę su H.Mubaraku. Tai labai pavojinga“, – sakė politinių prognozių centro „Exclusive Analysis“ ekspertas Faysalas Itani, kuruojantis Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos klausimus.

„Tai bus didžiulis spaudimas saugumo tarnyboms“, – pridūrė jis.

Didžiojoje Britanijoje gyvenantis egiptiečių dvasininkas, priklausantis Musulmonų brolijai – Egipte oficialiai uždraustam islamistų judėjimui, kuris yra įtakingiausia opozicijos jėga šalyje, taip pat sakė, kad yra konflikto grėsmė.

„Tai dar šliūkštelės alyvos į ugnį. Jo kalba pakurstys konflikto šalyje grėsmę. Žinojome, kad jis laikysis savo, bet nemanėme, kad taip atkakliai“, – sakė Kamelas el Helbawy.

Buvęs diplomatas Mohammedas ElBaradei, pastaruoju metu tapęs įtakingiausia opozicijos figūra Egipte, pareiškė, kad H.Mubarako žingsnis yra „triukas".

Antradienio demonstracija buvo ryškus ženklas, kad visuomenės netenkina H.Mubarako sprendimas skirti viceprezidentą, kuriuo tapo Omaras Suleimanas, ir ji atmeta siūlymą pradėti dialogą su opozicija.

Daug protestuotojų kalbėjo, kad penktadienį vėl bus mėginama surengti demonstraciją prie prezidentūros Kaire ir priversti H.Mubaraką pasitraukti.

„Jei egiptiečiai iki penktadienio liks gatvėse, galbūt kitas H.Mubarako žingsnis bus sprendimas nedelsiant atsistatydinti“, – sakė 35 metų gydytojas Ahmedas Khalifa.

JAV diplomatinis balsavimas

Kai H.Mubarakas paskelbė savo planus rugsėjį perduoti valdžią, jam paskambino JAV prezidentas.

Aukšto rango administracijos pareigūnas sakė, kad B.Obamos pokalbis su H.Mubaraku, trukęs apie pusvalandį, buvo atviras bei nuoširdus ir nepaliko abejonių, kad „laikas pereigai atėjo, jos negalima atidėti".

Kai H.Mubarakas paskelbė savo planus rugsėjį perduoti valdžią, jam paskambino JAV prezidentas.

„Jis sakė, kad akivaizdu, kaip H.Mubarakas myli savo šalį ir kaip jam dabar sunku. Prezidentas B.Obama paaiškino jam, kad tvarkinga pereiga nebegali būti vilkinama, ji turi prasidėti dabar“, – sakė pareigūnas.

B.Obamos pasisakymą galima laikyti iki šiol aiškiausiu ženklu, jog Vašingtone manoma, kad H.Mubarakui anksčiau ar vėliau teks pasitraukti.

Tačiau pareigūnai nelinkę atvirai spausti jį atsistatydinti, kad nepakenktų kitiems sąjungininkams regione, kuriems gali tekti susidurti su panašiais neramumais.

H.Mubarako pasitraukimas atneš rimtų pokyčių Artimųjų Rytų politikoje, o pasekmes pajus virtinė valstybių, pradedant Izraeliu, kuris 1979-aisiais pasirašė taikos sutartį su Egiptu, ir baigiant naftos milžine Saudo Arabija.

Vos per keturias savaites, praėjusias nuo tada, kai Tunise protestuodamas prieš korupciją ir priespaudą susidegino Mohammedas Bouazizi, jo žūties pakurstyta visuomenės pykčio banga nusirito ir per kitas regiono šalis.

Jordanijos karalius Abdullah po protestų antradienį paskyrė naują ministrą pirmininką. Neramumų neišvengta ir Sudane bei Jemene.

Dėl neramumų išaugo naftos kainos, nes bijoma problemų Saudo Arabijoje ir Egipto Sueco kanale. Tai savo ruožtu kursto būgštavimus dėl tolesnio infliacijos augimo ir stiprina tikimybę, kad socialiniai neramumai gali išplisti į kitus regionus.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min