JAV prezidentą pasitiko Lenkijos prezidentas Bronislawas Komorowskis, kuris sveikindamas B.Obamą kalbėjo, kad jam didelė garbė pasitikti tokį svečią. „Man garbė sveikinti JAV prezidentą lėktuvų F-16 fone – Lenkijos ir Amerikos bendradarbiavimo simbolio. Šis bendradarbiavimas primena apie savotišką ginklo brolystę tarp tautų – ji prasidėjo nuo JAV nepriklausomybės kovų XVIII amžiuje ir Tadeušo Kosčiuškos bei Kazimiero Pulaskio kovų“, – kalbėjo B.Komorowskis, rašo tvn24.pl.
JAV karių buvimas Lenkijoje yra mūsų susirūpinimo garantas. Tai svarbu turint omeny situaciją Ukrainoje. Šiandien paskelbsiu apie papildomus mūsų buvimo Lenkijoje planus. Stovime vieningi, kartu ir visiems laikams, – pareiškė B.Obama.
B.Obama užtikrino, kad sąjungininkų Rytų ur Vidurio Europoje saugumas yra kertinis JAV saugumo akmuo. Todėl šis vizitas jam yra „garbė“: „Esu laimingas, kad dalyvausiu 25-ųjų laisvųjų rinkimų metinių minėjime.“
„JAV karių buvimas Lenkijoje yra mūsų susirūpinimo garantas. Tai svarbu turint omeny situaciją Ukrainoje. Šiandien paskelbsiu apie papildomus mūsų buvimo Lenkijoje planus. Stovime kaip sąjungininkai ir bičiuliai vieningai, kartu ir visiems laikams“, – Varšuvos oro uoste pareiškė B.Obama.
B.Obama susitiko su JAV ir Lenkijos naikintuvų F-16 pilotais, dalyvaujančiais bendrose patruliavimo misijose, kurios buvo suintensyvintos Rusijai aneksavus Krymo pusiasalį. Tas žingsnis buvo simbolinis signalas Maskvai apie JAV ketinimus.
JAV vadovas naktį praleis Varšuvoje ir trečiadienį ten susitiks su Ukrainos išrinktuoju prezidentu Petro Porošenka, demonstruodamas palaikymą jo ketinimams atgręžti savo šalies ekonomiką į Vakarus ir vesti Ukrainą iš ekonominės bei politinės krizės.
Baltieji rūmai pirmadienį taip pat paskelbė, kad viceprezidentas Joe Bidenas šeštadienį atvyks į Kijeve vyksiančią P.Porošenkos inauguraciją, kad dar kartą pabrėžtų Vašingtono poziciją, jog pačios Ukrainos žmonės, o ne Maskva, turi spręsti šios šalies likimą.
JAV vadovas naktį praleis Varšuvoje ir trečiadienį ten susitiks su Ukrainos išrinktuoju prezidentu Petro Porošenka, demonstruodamas palaikymą jo ketinimams atgręžti savo šalies ekonomiką į Vakarus ir vesti Ukrainą iš ekonominės bei politinės krizės.
B.Obama vėliau dalyvaus Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikime Briuselyje, kuriame turbūt labiausiai bus jaučiamos JAV pastangos įtikinti kai kada vangią Europą išlaikyti ekonominį spaudimą Rusijai.
Viršūnių susitikimą temdys pirmadienį vykęs šimtų prorusiškų kovotojų puolimas, kurio taikiniu tapo viena Ukrainos pasieniečių stovykla šalies rytuose. Tai atakai, per kurią Ukrainos pajėgos buvo apšaudytos iš minosvaidžių ir granatsvaidžių, anot Vašingtono, buvo vadovaujama iš Maskvos.
B.Obama taip pat aplankys Prancūziją, kur Paryžiuje susitiks su prezidentu Francois Hollande'u ir baigs savo antrąją kelionę po Europą šiais metais, sudalyvavęs sąjungininkų išsilaipinimo Normandijoje per Antrąjį pasaulinį karą 70-ųjų metinių minėjime.
Normandijoje B.Obama pasimatys su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, tačiau tas susitikimas veikiausiai nebus itin malonus: JAV lyderis jau kelis mėnesius stengiasi izoliuoti Kremliaus šeimininką ir nubausti jo artimiausios aplinkos žmones sankcijomis dėl krizės Ukrainoje.
Baltieji rūmai nurodė, kad neplanuojamas joks dvišalis B.Obamos ir V.Putino susitikimas per kelis renginius, kuriuose valstybių ir vyriausybių vadovai minės Antrojo pasaulinio karo įvykius.
Tačiau aukšto rango padėjėjai neatmetė galimybės, kad įvyks neformalus abiejų lyderių susitikimas, kuris būtų pirmasis nuo tada, kai Ukrainos politinė krizė anksčiau šiais metais peraugo į didžiausią priešpriešą prieš Rytų ir Vakarų nuo Šaltojo karo.
Garantijos Vidurio Europos sąjungininkėms
B.Obama, kuris namuose buvo griežtai kritikuojamas dėl esą silpnos užsienio politikos, dėl kurios neva liko pergudrautas V.Putino, antradienį surengs susitikimą su Vidurio ir Rytų Europos šalių, anksčiau gyvenusių kitapus Geležinės uždangos, o dabar jau priklausančių NATO, lyderiais. Susitikimui pirmininkaus jis ir Lenkijos prezidentas Bronislawas Komorowskis.
„Dėmesys sutelktas į mūsų sąjungininkių Vidurio ir Rytų Europoje padrąsinimą bei konsultacijas, todėl su lenkais nusprendėme, kad būtų gerai surengti šį susitikimą Varšuvoje“, – sakė B.Obamos patarėjos nacionalinio saugumo klausimais pavaduotojas strateginei komunikacijai Benas Rhodesas.
Lenkija teigia esanti svarbus pavyzdys Ukrainai, rodantis, kad įmanoma ištrūkti iš Maskvos įtakos ir atsigręžti į Vakarus.
Tikimasi, kad B.Obama patvirtins savo pažadą sąjungininkėms Rytų Europoje, sunerimusioms dėl Rusijos spaudimo Ukrainai, kad Vašingtonas lieka tvirtai įsipareigojęs laikytis NATO sutarties 5-ojo straipsnio, numatančio, kad ataka prieš vieną Aljanso narę prilygsta atsakai prieš visą Aljansą.
Susitikime, kuris vyks prezidentūroje Varšuvoje, dalyvaus lyderiai arba aukšto rango atstovai iš buvusio komunistinio Rytų bloko šalių: Bulgarijos, Kroatijos, Čekijos, Estijos, Vengrijos, Latvijos, Lietuvos, Rumunijos ir Slovakijos.
Pati Lenkija teigia esanti svarbus pavyzdys Ukrainai, rodantis, kad įmanoma ištrūkti iš Maskvos įtakos ir atsigręžti į Vakarus.
B.Obama taip pat bus garbės svečias Lenkijai minint pirmųjų pusiau laisvų rinkimų 25-ąsias metines. 1989 metais surengti rinkimai žymėjo komunistinio režimo saulėlydį, vedė šalį iš sovietinės orbitos demokratijos link ir galiausiai nulėmė ekonomikos suklestėjimą bei narystę Europos Sąjungoje.
„Labai džiaugiuosi, kad rytoj ir poryt Lenkija bus laisvojo pasaulio sostinė: būtent ten lyderiai iš ES ir Jungtinių Valstijų susitiks su išrinktuoju Ukrainos prezidentu“, – pirmadienį žurnalistams sakė Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis.
B.Obama antradienį taip pat susitiks derybų su Lenkijos premjeru Donaldu Tusku ir dalyvaus iškilmingoje vakarienėje Varšuvos karališkuosiuose rūmuose, kur bus minimos šiuolaikinės Lenkijos demokratijos „sidabrinės“ metinės.
Prezidento pagrindinė kalba per šią kelionę nuskambės trečiadienį, per oficialų minėjimą prie prezidentūros, o vėliau jis išvyks į Didžiojo septyneto susitikimą Belgijoje, kur taip pat atskirai susitiks su Didžiosios Britanijos ministru pirmininku Davidu Cameronu.
