Šešiolika raketų „Patriot“ – grėsmingas ginklas, turintis pasaulinę šlovę, – už 50 kilometrų nuo Varšuvos. Pratyboms „Atlanto ryžtas“ šimtą karių iš Vokietijos atsiuntė Jungtinės Valstijos. Savaitės mokymų tikslas, pasak jų, yra užtikrinti sąjungininkus, parodyti judėjimo laisvę ir atgrasyti regioninę agresiją rytiniame NATO flange – svarbiausia, greitai dislokuoti „Patriot“ priešlėktuvinę ir priešraketinę gynybą bet kur NATO teritorijoje.
Šią savaitę Rusija paskelbė į Kaliningrado sritį laivais atplukdžiusi savo raketų „Iskander“, kurios lengvai gali pasiekti Lenkijos sostinę. „Patriot“ būtų tinkama užkarda.
„Amerikos saugumo garantijos NATO sąjungininkei Lenkijai reiškia daug daugiau negu žodžius ant popieriaus. Jos reiškia spartų vienos iš pažangiausių pasaulyje karinių sistemų dislokavimą. Jos reiškia geriausių karių buvimą, taip pat reiškia kasdienį artimą Lenkijos ir Amerikos karių bendradarbiavimą, planuojant, kaip geriau apginti Lenkiją“, – sakė JAV ambasadorius Lenkijoje Stephenas Mullas.
Tačiau Jungtinės Valstijos ilgai vengė net pratyboms į Lenkiją siųsti „Patriot“ sistemų. Prieš šešiolika metų į NATO įstojusiai Varšuvai prireikė daugelio metų pastangų aukščiausiu lygiu, ir tik 2010-aisiais pirmą kartą Amerika pradėjo trumpam siųsti šiuos kompleksus, bet tada be pačių raketų.
Viską pakeitė karas Ukrainoje. Dabar jau pati Lenkija, neturinti pažangios priešraketinės gynybos, žada pirkti tokias sistemas ir po mėnesio turi pasirinkti tarp amerikietiškų „Patriot“ ir europietiškų raketų.
Lenkija praeityje turėjo blogos patirties su užsienio kariais, bet šiandien Amerikos karius laiko draugais ir trokšta jų buvimo, – tvirtina Lenkijos gynybos ministras Tomaszas Siemoniakas.
„Lenkija praeityje turėjo blogos patirties su užsienio kariais, bet šiandien Amerikos karius laiko draugais ir trokšta jų buvimo“, – tvirtina Lenkijos gynybos ministras Tomaszas Siemoniakas.
Tuo metu Rusija, žvanginanti ginklais, sukvietė per šimtą Maskvoje akredituotų užsienio karo atašė į pernai atidarytą slaptą pajėgų vadavietę pareikšti, kad labai siekia atvirumo ir taikos. Ne tik galingų Vakarų Europos šalių atstovai žvalgėsi išsižioję. Jungtinių Valstijų sausumos pajėgų Europoje vadas pripažino, kad, kaip kariui, jam padarė didelį įspūdį Rusijos moderni elektroninė ginkluotė Ukrainoje ir gebėjimas staiga permesti 30 tūkstančių karių su tūkstančiu tankų.
Rusijos gynybos viceministras paprašė į sostines perduoti sąžiningą ataskaitą – esą kariauti Rusija nenori, grėsmės niekam nekelia, o siekia tik bendradarbiauti, ir tai pirmasis žingsnis.
Vakarai kuria kažkokį monstrą, kuris neva jau rytoj su savo tankais įžengs į Vakarų ar Rytų Europos šalių gatves. Visa tai netiesa, visa tai informacinio karo dalis. Mes kariauti nenorime, – kalbėjo Rusijos gynybos viceministras Anatolijus Antonovas.
„Vakarai kuria kažkokį monstrą, kuris neva jau rytoj su savo tankais įžengs į Vakarų ar Rytų Europos šalių gatves. Visa tai netiesa, visa tai informacinio karo dalis. Mes kariauti nenorime“, – kalbėjo Rusijos gynybos viceministras Anatolijus Antonovas.
Šeštadienį Rusijos ambasadorius sukėlė Danijos pasipiktinimą, kai pagrasino, kad jos karo laivai taps branduolinio ginklo taikiniais, jei prisijungs prie Amerikos priešraketinės sistemos. Švedija šią savaitę, o Jungtinė Karalystė praėjusią savaitę pavadino Rusiją pagrindine karine grėsme.
Rusija šią savaitę aukščiausią kovinę parengtį paskelbė visų tipų pajėgose – nuo desantininkų ir povandeninių laivų medžiotojų iki specialiųjų pajėgų ir elektroninės žvalgybos. Ji ne tik perdislokavo „Iskander“ raketas į Kaliningradą, o strateginius bombonešius, galinčius gabenti branduolinį ginklą, į Krymą. Jos karo lėktuvai mokėsi užimti strateginę Gotlando salą Baltijos jūroje, iš kurios galėtų pakirsti NATO operacijas ginant Baltijos šalis.
