Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Ieškos į Žemę panašių planetų (video)

Raketa „Delta II“
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Raketa „Delta II“
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Penktadienį JAV į orbitą iškėlė kosminį palydovą, kuriuo trejus metus Paukščių Tako galaktikoje bus ieškoma į Žemę panašių planetų.

Keplerio kosminį teleskopą iškėlė raketa „Delta II“, kuri penktadienį 22 val. 49 min. vietos (šeštadienį 5 val. 49 min. Lietuvos) laiku startavo iš Kanaveralo kyšulio oro pajėgų bazės (Florida), pranešė JAV Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA).

Video reportažą galite rasti čia.

Teleskopas nuo raketos nešėjos atsiskyrė praėjus 62 minutėms po starto, iškeltas į orbitą maždaug 721 kilometro aukštyje virš Žemės, praneša BBC.

„Šioje misijoje bus mėginama atsakyti į seną kaip laikas klausimą: ar esama kitų planetų, panašių į mūsiškę? – sakė NASA mokslinių tyrimų direkcijos narys Edas Weileris. – Tai ne vien mokslinė, bet ir istorinė misija.“

Keplerio teleskopas, pavadintas vokiečių astronomo Johanneso Keplerio garbei, vieną kosminės erdvės sritį stebės trejus su puse metų ir ištirs apie 100 tūkst. žvaigždžių Gulbės ir Lyros žvaigždynuose, esančiuose Paukščių Tako galaktikoje.

Įgyvendinant beveik 600 mln. dolerių (apie 1,63 mlrd. litų) kainuosiantį projektą, NASA pirmąkart mėgins ieškoti į Žemę panašių planetų, kurios skrietų aplink žvaigždes, panašias į mūsų Saulę. Bus ieškoma planetų su tinkama paviršiaus temperatūra ir skriejančių nuo centrinio šviesulio tinkamu atstumu, kad jose galėtų išsilaikyti skystas vanduo – vienas iš pagrindinių gyvybę lemiančių veiksnių.

Teleskopu bus ieškoma palyginti mažų, ne per karštų ir ne per šaltų, iš uolienų sudarytų planetų, kuriose galėtų būti skysto vandens – tokių, kuriose galėtų egzistuoti į žemiškąją panaši gyvybė, paaiškino „Kepler“ mokslo programos vadovas Williamas Borucki iš NASA Ameso tyrimų centro (Kalifornija).

Jeigu rasime (tokių planetų), tai neabejotinai reikš, kad gyvybė mūsų galaktikoje gali būti gana dažna; kad esama vietų, kuriose gali išsivystyti gyvybė. Teigė mokslininkas.

„Jeigu rasime (tokių planetų), tai neabejotinai reikš, kad gyvybė mūsų galaktikoje gali būti gana dažna; kad esama vietų, kuriose gali išsivystyti gyvybė“, – pridūrė mokslininkas.

Keplerio teleskopas iš esmės yra didžiausias iki šiol iškeltas skaitmeninis fotoaparatas, kurio šviesai jautrią matricą sudaro 95 mln. krūvio sąsajos įtaisų (charge-coupled device, CCD). Juo bus galima aptikti silpnus periodiškus žvaigždžių ryškio susilpnėjimus, kurį sukelia pro šviesulius praslenkančios planetos.

„Jeigu Keplerio teleskopas naktį būtų nukreiptas į mažą miestelį Žemėje, juo būtų galima pastebėti, kaip užtemsta verandos žibintas, kai kas nors praeina priešais jį“, – paaiškino „Kepler“ projekto vadybininkas Jamesas Fansonas.

„Aptikti pro žvaigždes praslenkančias Jupiterio dydžio planetas ne ką lengviau, negu mėginti išmatuoti prieš automobilio priekinį žibintą paskridusio uodo sukeltą poveikį, – pridūrė jis. – Aptikti Žemės dydžio planetas – tai tarsi mėginimas pastebėti blusą, atsidūrusią prieš automobilio žibintą.“

Keplerio kosminiu teleskopu padaryti atradimai „gali fundamentaliai pakeisti žmonijos požiūrį į save“, praeitą mėnesį vienoje spaudos konferencijoje sakė Jonas Morse'as, NASA astrofizikos skyriaus direktorius, dirbantis šios agentūros būstinėje Vašingtone.

„Keplerio atliktas planetų „surašymas“ bus labai svarbus aiškinantis, kiek Žemės dydžio planetų gali būti mūsų galaktikoje, taip pat planuojant ateities misijas, kurių metu bus siekiama tiesiogiai aptikti ir ištirti tokius pasaulius, skriejančius aplink netolimas žvaigždes“, – aiškino J.Morse'as.

Žmonės naujų planetų ieškojo nuo tų laikų, kai astronomai pirmąkart nukreipė į dangų teleskopus. Tačiau ši užduotis labai sunki, nes planetos daug mažesnės negu žvaigždės. Mūsų Saulės sistemoje žinomos tik aštuonios planetos - neskaitant Plutono, kuris šiuo metu laikomas planetoidu.

Nuo 1995 metų iš viso atrastos 337 aplink kitas žvaigždes skriejančios planetos, tačiau visos jos daug didesnės negu Žemė, o sąlygos jose nebūtų tinkamos gyvybei, panašiai į žemiškąją.

Prancūzijos ir Europos kosmoso agentūrų paleistas palydovas COROT, kuris orbitoje skrieja nuo 2006 metų, jau padėjo atrasti mažiausią iš iki šiol atrastų Saulės sistemai nepriklausančių planetų. Astronomai ši mėnesį pranešė, jog šios planetos skersmuo kiek daugiau nei du kartus didesnis už Žemės, tačiau ji skrieja labai arti savo žvaigždės ir yra labai įkaitusi.

San Francisko universiteto astronomė Debra Fischer sakė, kad NASA misija yra ypač svarbi aiškinantis, kokių tipų planetos formuojasi kitų žvaigždžių sistemose.

Pasak jos, Keplerio teleskopo atsiųsti duomenys „padės mums kada nors nufotografuoti blyškų mėlyną taškelį, panašų į mūsų planetą, besisukantį aplink kitą žvaigždę mūsų galaktikoje“.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min