Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Įkandin JAV kosminio palydovo į žemę nukris dar ne vienas dangaus kūnas

Aplink pasaulį per 60 sekundžių. Dešiniau plyti Ramusis vandenynas, virš kurio – audros debesys ir žaibai.
Kadras iš „YouTube“ / Žemė iš kosmoso
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Agentūra „Interfaks“ praneša, kad šiais ir kitais metais planetos laukia tikras kosminių kūnų lietus. Tačiau dėl to labai baimintis nevertėtų.

15min.lt jau rašė, kad penktadienio vakarą į šiaurinę Italijos dalį turėtų nukristi nebeveikiančio JAV kosminio palydovo UARS likučiai.

Tiesa, vienų šaltinių duomenimis, palydovo skeveldros nukris Europoje, o kitų – Indijos vandenyne.

Bet tai dar ne viskas. Per artimiausius keletą metų į Žemę nukris ir vokiečių kosminio aparato likučiai.

Pirminiais duomenimis, Vokietijos orbitinis kosminis teleskopas „Rosat“ gali rėžtis į planetą šių metų spalio pabaigoje. Tačiau kol kas neįmanoma pasakyti, kokioje vietoje ir kokiame plote išsibarstys jo nuolaužos. Tokių incidentų rezultatus prognozuoti labai sunku, nes juos gali koreguoti atmosferiniai reiškiniai. O šiuos gerokai reguliuoja Saulės aktyvumas, kuris nuolat kinta, rašo „New Scientist“.

Tuo tarpu Rusijos mokslininkai nustatė kiek vėlesnę vokiečių teleskopo kritimo datą. „Rosat" nuolaužos į Žemės plutą turėtų nukristi lapkričio pradžioje. Numatoma vieta – nuo Berlyno iki Samaros šiaurinėje planetos dalyje ir Ugnies žemės plotų pietuose.

Skeveldrų bus daugiau

Abiejų šalių mokslininkai sutaria vienu klausimu: Vokietijos palydovo su didžiule linze skeveldrų bus gerokai daugiau nei po numatomo JAV palydovo UARS kontakto su atmosfera.

Manoma, kad Žemės paviršių pasieks 30 atskirų nuolaužų, kurių bendra masė – 1,6 tonos.

Pati sunkiausia dalis, galinti pasiekti Žemės paviršių, gali būti optinė kosminio teleskopo sistema. Europos kosmoso agentūros Kosminių šiukšlių skyriaus specialistų teigimu, didžiulis šio prietaiso veidrodis ko gero atlaikys aukštą temperatūrą ir nesuirs nuo trinties.

Šis palydovas baigė savo misiją 1999 metais. Jame jau nebėra judėjimo kontrolės sistemų, todėl valdomas nusileidimas neįmanomas.

Palydovų lietus tęsis ilgai

Po Vokietijos palydovo (kosminio teleskopo) kritimo derėtų laukti ir daugiau panašių kosminių incidentų.

Padidėjus Saulės aktyvumui per pastaruosius 20–30 metų labai padaugėjo palydovų, kurie jau nebegali atlikti savo funkcijų.

Tiesa, Rusijos kosmoso specialistai teigia, kad palydovai nekelia jokio pavojaus Žemės gyventojams. Juk per pastaruosius keletą metų krentančių palydovų kiekis padidėjo, tačiau niekas dėl to nenukentėjo.

Kol kas sunku suskaičiuoti, kiek palydovų nukris jau per artimiausius keletą metų. Tai priklausys nuo Saulės aktyvumo. Kuo jis didesnis, tuo tankesni tampa viršutiniai atmosferos sluoksniai. Todėl krentantys palydovai nuo trinties linkę suirti.

Kosmoso specialistai aiškina, kad dirbtiniai Žemės palydovai, tobulėjant technologijoms, skraido vis žemesne orbita. Todėl, padidėjus Saulės aktyvumui, jie linkę greičiau nukristi, bet dažniausiai suyra nepasiekę Žemės paviršiaus ir niekam nepadarę žalos.

Komentarai
Temos Šiukšlės
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min