„Beveik visą vasarą praleidau Maskvoje, eidavau pro kioskus, prikimštus marškinėlių, su užrašais „Greičiau įveskit savo sankcijas“. Atsakydami į agresiją Ukrainoje Vašingtonas ir Briuselis įvedė finansines sankcijas, po kurių naudotis užsienio bankų kortelėmis Rusijoje tapo beveik neįmanoma, Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas uždraudė į šalį įvežti daugybę rūšių vakarietiškų prekių. „McDonald’s“ restoranas Puškino aikštėje uždarytas dėl „techinių priežasčių“. Prabangiame „Bahlete“ prekybos centre du paaugliai filmavo „Oreos“ sausainius, nes mokykloje jiems uždavė parengti reportažą apie priešiškų jėgų bandymus apnuodyti rusus transriebalais“, – rašo muzikologas.
Ukrainoje žūsta žmonės, vyksta žiaurūs dalykai. Tačiau būtent kasdienis gyvenimas Maskvoje teatrališkai iliustruoja vykstantį konfliktą.
Vladimiro Putino reitingai aukšti, o konfliktas ir vėl nukreipė piktus rusų žvilgsnius į pagrindinį priešą – JAV.
Vladimiro Putino reitingai aukšti, o konfliktas ir vėl nukreipė piktus rusų žvilgsnius į pagrindinį priešą JAV.
S.Morrisonas teigė kasdien iš draugų ir pažįstamų Maskvoje už savo įsitikinimus gaudavęs pylos, nes jie nesupranta, kodėl JAV kišasi į Ukrainos, kuri kadaise priklausė Rusijos Imperijai ir – jie tuo neabejoja, – priklausys jai ateityje, reikalus.
„Tiek jauni, tiek pagyvenę žmonės man įsitikinę aiškino, kad kovą dėl Ukrainos išprovokavo savo įtaką plečianti NATO“, – rašo jis.
Amerikietis pabrėžia, kad V.Putino Rusijoje tiesa ir faktai yra tapę pasenusiais ir pervertintais dalykais. Todėl Rusijos žiniasklaida turi ypatingą misiją – konstruoti iliuziją ir palaikyti prezidento imperialistinę misiją.
Mūšis už patrauklią melagystę
„Maskviečiai, gerai prisimenantys sovietmetį, priminė man, kad propagandos karai yra mūšiai ne už tiesą, bet už melą, už patrauklią melagystę. Taigi sunkvežimiai iš Rusijos į Ukrainą vyksta tam, kad vaikai nebadautų, žinoma, Luhansko teroristai grumiasi už kilnesnį tikslą, nei Ukrainos kariai. „Demonas“, „Šaulys“ ir kiti samdiniai su kaliniais elgiasi mandagiai ir profesionaliai, duoda karštos sriubos, leidžia paskambinti žmonoms“, – ironizuoja jis.
S.Morrisonas teigia, kad Rusijos žiniasklaidos reportažuose pasitaiko, kad medžių lapija neatitinka sezono, daug vaizdo medžiagos imama iš „Youtube“.
Kaip Semionas, Rusijos „savanoriai“ šaukiami apginti savo žemę nuo agresoriaus – NATO. Tai – kaip su klaida ant šaligatvio nupaišytas grafitis „JAV ir Briuselis remia neofašizmą Ukrainoje“. Melas, kurį reikia tiesiog peržengti ir nueiti.
Amerikietis turėjo vykti į Donecką skaityti paskaitą Muzikos akademijoje, tačiau kelionė buvo atidėta baiminantis dėl jo saugumo.
„Taigi, man teko likti Maskvoje, kur operos sezonas buvo atidarytas su S.Prokofjevo opera „Semionas Kotka“.
Operos herojus – kareivis, darbininkų sūnus, Pirmojo pasaulinio karo veteranas, turintis apginti savo sužadėtinę, beraštę motiną, mažą sesutę ir kiaulių fermą nuo plėšikaujančių vokiečių“, – rašo amerikietis.
Jis priduria, kad 1939-aisiais, kai S.Prokofjevas baigė savo operą, Stalino parankiniai, atsakingi už kultūrą, stengėsi, kad kuo daugiau vyrų ateitų kautis su Hitleriu. Tačiau kai Sovietų Sąjunga ir nacių Vokietija pasirašė nepuolimo aktą, antivokiškos nuotaikos kūriniuose tapo tabu. Tai baigėsi tik 1941-aisiais Hitleriui nusprendus nesilaikyti šio susitarimo.
Kompozitorius, laikomas vienu didžiausių Rusijos genijų, gimė Donecko srityje. Sprendimas pastatyti „Semioną Kotką“ įkvėptas karo prieš Ukrainą.
„Kaip ir Semionas tada, taip ir Rusijos „savanoriai“ dabar šaukiami apginti savo žemę nuo agresoriaus NATO. Tai – kaip su klaida ant šaligatvio nupaišytas grafitis „JAV ir Briuselis remia neofašizmą Ukrainoje“. Tai melas, kurį reikia tiesiog peržengti ir nueiti“, – konstatuoja S.Morrisonas.
