Indija pradėjo misiją į Mėnulį (video, atnaujinta 08.24 val.)

BNS

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Indijos gamybos raketa su kosminiu aparatu „Chandrayaan-1“ turi startuoti trečiadienį.

Didinti straipsnio tekstą Mažinti straipsnio tekstą

Indija trečiadienį žengė didžiulį žingsnį vydamasi Japoniją ir Kiniją sparčiai intensyvėjančiose Azijos valstybių kosmoso varžybose – pradeda itin svarbią nepilotuojamą misiją į Mėnulį.

Indijos gamybos raketai su kosminiu aparatu „Chandrayaan-1“ trečiadienį 6 val. 22 min. vietos (3 val. 52 min. Lietuvos) laiku startavus, skrydžių valdymo centre pasigirdo džiaugsmo šūksniai.

Raketa į debesų aptrauktą dangų pakilo iš Satisho Dhawano kosmoso centro, esančio Šriharikotoje Indijos pietrytinėje pakrantėje, o po 19 minučių raketa iškėlė aparatą į laikiną orbitą aplink Žemę. Pasak pareigūnų, startas buvo didžiulė sėkmė.

„Mūsų mokslinė bendruomenė dar kartą suteikė progą šaliai didžiuotis, ir visa šalis juos sveikina“, – pareiškė Indijos premjeras Manmohanas Singhas. Indijos kosmoso tyrimų organizacijos (ISRO) vadovas Madhavanas Nairas sakė, kad šaliai tai – istorinis momentas.

Pirmąjį palydovą Indija paleido 1980 metais.

„Raketa nešėja pasirodė nuostabiai“, – sakė jis apie startą iš nacionalinio kosmoso centro, esančio Andhra Pradešo valstijoje prie pat Tamil Nado valstijos sienos, 80 km į šiaurę nuo Čenajaus.

ISRO siunčia „Chandrayaan-1“ dvejų metų misijai, kurios metu aparatas skries orbita aplink Mėnulį ir perduos detalius duomenis apie Mėnulio paviršiaus mineralus, cheminę sudėtį ir topografiją. Mėnulio orbitą jis turi pasiekti po 15 dienų.

„Tai, ką šiandien nubrėžėme, yra nuostabi kelionė – Indijos kosminis aparatas skrenda į Mėnulį ir bando atskleisti Žemei artimiausio dangaus kūno ir vienintelio jos gamtinio palydovo paslaptis“, – sakė M.Nairas.

Startą tiesiogiai transliavo dauguma Indijos televizijos kanalų, o viena televizija laiko skaičiavimą derino su jaudinama „Žvaigždžių karų“ muzika.

Indijai ši 80 mln. dolerių (205 mln. litų) kainuosianti misija padės atsistoti greta sparčiai lenktyniaujančių Japonijos ir Kinijos.

Indija, Kinija ir Japonija nori dalies komercinių palydovų leidimo verslo, be to, savo kosmoso tyrimų programas laiko statuso tarptautinėje arenoje ir ekonominio išsivystymo simboliu.

Maždaug 1,3 t sveriantis „Chandrayaan-1“ yra kuboido ar stačiakampės prizmės formos; aplink Mėnulį jis skries už 385 tūkst. km nuo Žemės. Jo atsiųstus duomenis Indija dalysis su kitomis šalimis.

Indija kosmoso tyrimų programą pradėjo 1963 metais, savos gamybos palydovais ir raketomis nešėjomis, kad sumažintų priklausomybę nuo užsienio agentūrų. Pirmąjį savo palydovą su savos gamybos raketa nešėja ji sėkmingai paleido 1980 metais.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.