Per tris mėnesius vykstančią Kumbhamelos (puodynės sambūrio arba mugės) šventė, kuri kas treji metai pakaitomis vyksta keturiuose Indijos šventuosiuose miestuose, uoliems induistams suteikia galimybę nusiplauti savo nuodėmes ir ištrūkti iš karminio gyvenimo bei atgimimo rato.
Šio sambūrio statistika – stulbinama: nuo sausio 14 dienos Haridvare ir kaimyniniame Rišikeše Gangos vandenyje apsiprausė apie 40 mln. žmonių, Kumbhamelos organizatorių atstovas spaudai Ashokas Sharma sakė naujienų agentūrai AFP.
Kumbhamelos šventė pagal mastą išsiskiria netgi Indijoje, kurioje vyksta daug kitų masinių švenčių.Pasak jo, 6,7 mln. žmonių jau susirinko, laukdami trečiadienio, pagrindinės „karališkosios apsiprausos“ dienos. Manoma, kad tą dieną 15 kilometrų ilgio upės ruože į Gangos vandenį pasiners 10 mln. žmonių.
Šios apeigos susijusios su mitu apie nemirtingumo gėrimo (amritos) puodynę (kumbhą), kurią dievai ir jų priešininkai demonai – asurai išgavo plakdami pieno vandenyną. Puodynę iš pradžių užgrobė asurai, tačiau Indros sūnus Džajanta pasivertęs paukščiu ją paveržė, ir prasidėjo 12 dienų trukusios gaudynės, kurių metu 4 amritos lašai nutiško Prajage (dabartiniame Alahabade), Haridvare, Udžaine ir Nasike.
Kumbhamelos šventė pagal mastą išsiskiria netgi Indijoje, kurioje vyksta daug kitų masinių švenčių.
Kiek maldininkų iš tikrųjų dalyvauja šiose apeigose, tiksliai nustatyti neįmanoma, o kai kurie stebėtojai sako, kad Kumbhamelą organizuojantis miestas dalyvių skaičių smarkiai perdeda, tačiau manoma, kad ankstesniuose šios šventės renginiuose dalyvavo panašus skaičius žmonių.
Antradienį paryčiais Gangos krantus Haridvare buvo užplūdusios šeimos ir žmonės, atstovaujantys visoms hinduizmo atmainoms ir kastoms. Daugelis piligrimų – senyvo amžiaus arba gležnos sveikatos, tačiau šalta ir greita Himalajų ledynų maitinamos upės tėkmė jų nebaugina.
„Ši upė yra dvasinė jėga, kuria jaučiu savo viduje“, – 62 metų Pradipas Ghoshas iš Kolkatos sakė AFP.
Daugelis tikinčiųjų atsigabena virtuvės rykų ir plonų antklodžių, apsistoja improvizuotose stovyklose ir po kelis kartus eina apsiprausti šventajame vandenyje.
Vienas iš įspūdingiausių Kumbhamelos reginių – šimtai nuogųjų (naga sadhų), kurie šiaip gyvena atsiskyrę nuo pasaulio kalnuose, urvuose ir ašramuose Himalajuose bei kituose Indijos regionuose. Per keturias svarbiausias apsiprausos dienas, kurių datą nustato astrologai, šie atsiskyrėliai vadovauja ceremonijoms.
Sadhūs, kuriuos tikintieji laiko dievų atstovais žemėje, paprastai vaikšto pusnuogiai, išsitepę pelenais ir nešiojasi ritualinius kardus arba tridančius.
Pilkais pelenais išsitepę ir savo ilgus plaukus suvėlę į kaseles nuogieji sadhūs trečiadienio rytą įbris į Gangos vandenis prie Harki Paurio ghato (laiptų, vedančių prie upės) Haridvaro centre.
Tikima, kad tas ghatas įrengtas tiksliai toje vietoje, kur Motina Ganga nusileidžia iš Himalajų kalnų ir pradeda ilgą kelionę per Indijos šiaurines lygimas, kol galiausiai įteka į Bengalijos įlanką.
Taip pat tikima, jog būtent toje vietoje per dievų ir demonų kovą nukrito vienas iš amritos lašų.
Į Kumbhamelą, kuri šiemet baigsis balandžio 28 dieną, susirinkę maldininkai apsistoja maždaug 130 kvadratinių kilometrų plote. Piligrimai ten valgo, miega, dalyvauja religinėse apeigose ir klausosi išminčių guru, kurie pamokslauja savo palapinėse, prisėdę sukryžiuotas kojas.
