Dienraštis, kuris citavo „anksčiau neskelbtus dokumentus“ iš Tarptautinės atominės energetikos agentūros (TATENA) sudaryto dosjė, nurodė, jog Irano mokslininkai tikriausiai išbandė „dvitaškės implozijos“ įtaiso sprogstamuosius užtaisus.
TATENA rugsėjį pranešė neturinti įrodymų, kad Iranas vykdo ar kada nors vykdė slaptą atominių bombų kūrimo programą.
Naujienų agentūrai „Reuters“ ketvirtadienį nepavyko gauti Vienoje įsikūrusios JT agentūros komentaro.
Naudojant „dvitaškės implozijos“ technologijas galima pagaminti mažesnius ir paprastesnės konstrukcijos branduolinius užtaisus, kuriuos galima sumontuoti raketų kovinėse galvutėse, rašo „The Guardian“..Šio klausimo taip pat nekomentavo Irano URM ir Irano atominės energetikos organizacija (IAEO), su kuriomis susisiekė „Reuters“.
TATENA pareiškimas rugsėjį buvo paskelbtas pasirodžius naujienų agentūros „The Associated Press“ (AP) pranešimui, kuriame esą buvo cituojami įslaptinti TATENA dokumentai. Pasak AP, tuose dokumentuose JT agentūros ekspertai pripažįsta, jog Iranas jau gali pasigaminti atominių užtaisų ir planuoja sukurti raketą, galinčią nešti branduolinę kovinę galvutę.
„The Guardian“ pranešime sakoma, jog „dvitaškės implozijos“ principu pagrįstų branduolinių užtaisų technologijos Jungtinėse Valstijose ir Didžiojoje Britanijoje yra oficialiai įslaptintos.
Naudojant tokias technologijas galima pagaminti mažesnius ir paprastesnės konstrukcijos branduolinius užtaisus, kuriuos galima sumontuoti raketų kovinėse galvutėse, rašo dienraštis.
Kai kurie dokumentai iš TATENA sudaryto dosjė jau buvo anksčiau paskelbti, tačiau nebuvo žinoma, ar šiame rinkinyje esama dokumentų apie modernios konstrukcijos branduolinius užtaisus, pabrėžė „The Guardian“.
JT inspektoriai praeitą mėnesį apžiūrėjo antrąją Irano slapta pasistatytą urano sodrinimo įmonę, tačiau kol kas nerado „nieko, dėl ko vertėtų nerimauti“, sakoma ketvirtadienį paskelbtuose TATENA vadovo Mohamedo El Baradei komentaruose.
M.El Baradei taip pat sakė dienraščiui „The New York Times“, jog svarsto galimus kompromisus, kurie leistų atnaujinti derybas dėl Irano ir trijų galingųjų šalių branduolinio bendradarbiavimo sutarties. Ši sutartis žlugo, kai Iranas išreiškė nepritarimą kai kurioms jos nuostatoms.
Apie savo naująjį branduolinį objektą Iranas pirmą kartą pranešė rugsėjį, nors Vakarų šalių diplomatai sakė, kad šnipai apie jo egzistavimą sužinojo prieš trejus metus.
Toks Teherano elgesys sustiprino nuogąstavimus, kad šiitiška respublika mėgina slapta pasigaminti atominių užtaisų. Iranas savo ruožtu tvirtina, jog uraną sodrina tik vystydamas taikią atominės energetikos programą.
