Didžioji dalis diplomatinių pokalbių prasideda rankos paspaudimu. Tačiau pirmadienį prasidėjusių pokalbių pradžia buvo linktelėjimas galva. Ashton užsitikrino, kad jai nereikėtų paspausti rankos Irano vyriausiajam derybininkui Saeedui Jalili, kai jiedu susitiko prie derybų kambario. To padaryti, dėl religinių ir politinių priežasčių, dr. Jalili nebūtų galėjęs.
Tuomet abu derybininkai, laikydamiesi pagarbaus atstumo, pozavo oficialiai derybų atidarymo nuotraukai.
Diplomatinė choreografija
Pokalbiuose dalyvavę diplomatai juos apibūdina kaip „substantive“. Tai greičiausiai reiškia, kad pokalbiai vyksta sudėtingai. Iš to, ką suprantame, pokalbiai vyko pagal griežtą choreografiją. Pirmąją dieną Baroness Ashton ir S.Jalili apsikeitė pareiškimais. Tuomet šešių šalių diplomatai, atstovaujantis P5+1 (Jungtinės Valstijos, Kinija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė ir Vokietija) kalbėjo paeiliui. Tuomet buvo pietų pertrauka (kurio meniu buvo siūloma antiena su alyvuogėmis, o desertui tiramisu).
Per kitas sesijas Irano vyriausiasis derybininkas atsakė į P5+1 išryškintus punktus (pasak pareigūnų, S.Jalili buvo vienintelis Irano delegacijos atstovas, kalbėjęs per pokalbius).
Viena tapo akivaizdu: tai buvo pokalbiai, ne derybos. Tai buvo pokalbiai, nes abi pusės susirinko viename kambaryje ir pasikalbėjo viena su kita. Tačiau iš to, ką galime spręsti, šios pusės nesiderėjo. Nebuvo nei derybų, nei susitarimo „duok ir imk“. Vietoj to, abi pusės pristatė savo pozicijas ir nuogąstavimus. Tačiau neišsakytas nė vienas naujas pasiūlymas.
„Nebuvo jokio proveržio – jokio didelio šuolio į priekį“, – BBC žurnalistui po pokalbių sakė vienas iš P5+1 atstovų.
Tiesiog abi pusės susitarė dar sykį susitikti Stambule sausio pabaigoje. Bėda ta, kad tikslus jų numatomų pokalbių klausimas, pasirodo, bus ginčytinas.
Bendras atspirties taškas
Savo trumpame pareiškime B.Ashton pranešė, kad nuolatiniai Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nariai ir Vokietija vyks į Stambulą aptarti „praktinių idėjų ir būdų, kaip bedradarbiauti siekiant išsklaidyti esminius rūpestį keliančius branduolinio ginklo klausimus“.
Kitaip tariant: P5+1 planuoja smulkiai aptarti Irano branduolinę programą. Vadinasi, visas dėmesys bus skirtas vienai temai: urano sodrinimui. Šis klausimas ypač rūpi derybininkams, nes urano sodrinimas yra pirmasis žingsnis branduolinio ginklo susikūrimo link.
Diplomatai siekia įtikinti Iraną padaryti du dalykus: baigti sodrinti uraną ir sunaikinti didžiąją dalį iš daugiau nei trijų tonų mažai prisodrinto urano atsargų.
Du pasiūlymai susiję su šiais tikslais. 2008 metais Europos Sąjunga iškėlė pasiūlymą, žinomą kaip „užšaldyti užšaldymui“. Šio susitarimo sąlygos buvo tokios: Iranas užšaldo urano sodrinimą, mainais į Jungtinių Tautų numatytų sanckijų užšaldymą Iranui.
Kitas 2009 metais iškeltas pasiūlymas buvo kvietimas uraną mainyti į kurą: jei Iranas sutiktų eksportuoti didžiąją dalį savo mažai prisodrinto urano atsargų, mainais Rusija ir Prancūzija suteiktų Teherano tyrimų reaktoriui kuro. Dabar P5+1 pareigūnai sako, kad šie pasiūlymai vėl bus aptariami kalbantis Stambule.
