„Su didele emigracija susiduria visos Rytų Europos šalys. Tai – ilgalaikė tendencija, neabejotinai priversianti verslą keisti darbuotojų paieškos principus, modifikuoti siūlomus gerovės ir motyvacijos paketus taip, kad jie padėtų išlaikyti vietos bei pritraukti trūkstamų užsienio specialistų“, – sako apklausą atlikusios personalo atrankos kompanijos „Grafton Recruitment“ vadovė Diana Mečanecaitė.
Paklausus apie aplinkybes, skatinančias gyventojus neišvykti iš šalies, visų šešių šalių gyventojų atsakymuose dominavo šeima.
Tyrimo duomenimis, sprendžiant dėl naujo darbo 36,7 proc. respondentų Lietuvoje svarbiausias atlyginimas, 34,2 proc. – pareigos ir atsakomybė, 16,2 proc. – galimybė tobulėti. Šiuo požiūriu Lietuvos darbo rinka panaši į Rumunijos ir Vengrijos, kuriose taip pat maždaug trečdaliui (atitinkamai 34,8 proc. ir 33,9 proc.) respondentų svarbiausias atlyginimas, o likusiems dviems trečdaliams – kitos darbdavio siūlomos sąlygos ir privilegijos: atsakomybė ir pareigos, galimybė tobulėti, darbo saugumas, kolektyvas. Kitokia situacija Lenkijoje, Slovakijoje ir Čekijoje, kur sprendžiant dėl naujo darbo maždaug pusei (atitinkamai 58,9 proc., 51,4 proc. ir 49,1 proc.) respondentų svarbiausias atlyginimas.
Paklausus apie aplinkybes, skatinančias gyventojus neišvykti iš šalies, visų šešių šalių gyventojų atsakymuose dominavo šeima. Antrą vietą daugeliu atveju užėmė gera ekonominė gimtos šalies situacija. Pagal šią poziciją, Lietuva užėmė pirmą vietą – gerą šalies ekonominę situaciją, kaip stipriausią motyvą neišvykti, įvardijo 35,9 proc. respondentų. Lenkijoje taip atsakiusiųjų – 33,7 proc., Slovakijoje – 24,3 proc., Rumunijoje – 16,5 proc. Šiuo požiūriu išsiskyrė Čekija ir Vengrija – gera ekonominė situacija atsisakyti emigracijos paskatintų tik atitinkamai 8,9 ir 7,6 proc. gyventojų. Nuo išvykimo iš šalies 26,4 proc. čekų sulaikytų kalbos barjeras, 15,1 proc. vengrų – kitos priežastys, tokios, kaip amžius, perspektyvų užsienyje nebuvimas, klimato sąlygos.
„Grafton Recruitment“ vasaros pabaigoje atliktoje apklausoje iš viso dalyvavo 5500 Čekijos, Lenkijos, Lietuvos, Rumunijos, Slovakijos ir Vengrijos gyventojų.
