Apie 60 griežtosios linijos islamistų skandavo „Mirtis Amerikai“ ir „Mirtis Izraeliui“, kai H.Rouhani kortežas važiavo iš Mehrabado oro uosto Teherane.
Tačiau jų buvo gerokai mažiau negu prezidento šalininkų: 200–300 žmonių skandavo „Ačiū tau, Rouhani.“
Priešininkų demonstracijas laikė atskyręs nedidelis policininkų kontingentas.
Sviestas batas nepataikė į prezidento automobilį, o H.Rouhani sveikino minią, išlindęs per mašinos stoglangį.
Prieš išvykdamas iš Niujorko, kur dalyvavo JT Generalinėje Asamblėjoje, H.Rouhani penktadienį 15 minučių kalbėjosi su B.Obama. Tai buvo pirmasis tiesioginis kontaktas tarp abiejų šalių lyderių per daugiau nei tris dešimtmečius.
Iniciatyvą parodė iraniečiai
Šis pokalbis buvo pirmasis konkretus diplomatinis rezultatas nuo H.Rouhani išrinkimo birželį, Iranui siekiant sumažinti konfrontaciją su galingosiomis Vakarų valstybėmis ir pasiekti, kad būtų atšauktos sankcijos, paskelbtos šiitiškai respublikai dėl jos ginčijamos branduolinės programos ir smarkiai smogusios jos ekonomikai.
„Ką tik pasikalbėjau telefonu su Irano Islamo Respublikos prezidentu Rouhani“, – B.Obama po to pareiškė per televiziją, atskleisdamas iki šiol labiausiai intriguojantį posūkį ryšiuose tarp šiitiškos respublikos ir supervalstybės, kurią Iranas yra praminęs „Didžiuoju šėtonu“.
Abiejų šalių diplomatiniai santykiai nutrūko 1980-aisiais, praėjus metams po to, kai islamo revoliucija Irane nuvertė JAV palaikomą šachą.
„Mudu aptarėme mūsų daromas pastangas pasiekti susitarimą dėl Irano branduolinės programos“, – nurodė JAV lyderis.
Iniciatyvą surengti šį pokalbį parodė Irano pareigūnai, kurie, pasak JAV pareigūnų, susisiekė su jais keliomis valandomis anksčiau Niujorke ir nurodė, kad H.Rouhani norėtų pasikalbėti su B.Obama, prieš išvykdamas iš JT Generalinės Asamblėjos.
Baltieji rūmai anksčiau šią savaitę užsiminė Iranui esantys atviri neformaliam abiejų lyderių susitikimui Jungtinėse Tautose. Tačiau tuo metu iraniečiai sakė, kad toks susitikimas būtų pernelyg komplikuotas. Tokia pozicija paskatino spėliones, kad H.Rouhani tikriausiai vengia užrūstinti griežtuosius savo šalininkus tarp Irano dvasinių hierarchų.
B.Obama prašneko persiškai, o H.Rouhani – angliškai
Įsimintinas abiejų lyderių pokalbis įvyko H.Rouhani važiuojant į oro uostą savo oficialiu limuzinu, nurodė iraniečiai. B.Obama kalbėjo angliškai, o H.Rouhani – persiškai, dalyvaujant vertėjams, nurodė JAV pareigūnai.
Tačiau prieš užbaigdamas pokalbį, kuris dar prieš kelias dienas būtų atrodęs neįsivaizduojamas, B.Obama ištarė H.Rouhani „chodahafez“ – „viso gero“ – persų kalba.
H.Rouhani atsakė „Geros dienos, pone prezidente“ angliškai, nurodoma socialiniame tinkle „Twitter“ Irano lyderio kanceliarijos ir vieno JAV pareigūno paskelbtose žinutėse.
Abiejų šalių diplomatiniai santykiai nutrūko 1980-aisiais, praėjus metams po to, kai islamo revoliucija Irane nuvertė JAV palaikomą šachą. Po revoliucijos taip pat įvyko 444 dienas trukusi JAV ambasados Teherane apsiaustis, per kurią karingi studentai laikė 52 amerikiečius įkaitus iki 1981-ųjų sausio.
Ateityje laukia kliūčių
Nors šis precedento neturintis B.Obamos ir H.Rouhani pokalbis padidino viltis, kad įvyks tvarus diplomatinis proveržis, JAV lyderis pažymėjo suvokiantis priešakyje laukiančias kliūtis.
„Pats faktas, kad Amerikos ir Irano prezidentai bendravo pirmąkart nuo 1979 metų, pabrėžia gilų nepasitikėjimą tarp mūsų šalių, tačiau taip pat rodo galimybę peržengti šią sudėtingą istoriją“, – sakė B.Obama.
Jis nurodė pasakęs H.Rouhani, kad yra įsitikinęs, jog įmanomas „sprendimas“ ginče dėl Irano vykdomo urano sodrinimo, kuris, kaip mano Vakarų šalys, yra užslėptos pastangos pasigaminti atominių ginklų, nors tokius kaltinimus Teheranas neigia.
Pasak B.Obamos, H.Rouhani jam sakė, kad Iranas niekada nesieks įgyti branduolinių ginklų ir kad Vašingtonas turėtų pripažinti iraniečių teisę į taikią branduolinę energetiką.
„Taigi, išbandymu taps reikšmingi, skaidrūs ir patikrinami veiksmai, kuria taip pat gali atnešti atokvėpį nuo didelio masto tarptautinių sankcijų, galiojančių šiuo metu“, – pridūrė JAV vadovas.
Vašingtonas ir Izraelis yra perspėję galintys imtis karinių veiksmų, jeigu diplomatinės priemonės neišsklaidys jų susirūpinimo dėl Irano branduolinės programos.
