Islandijoje išsiveržęs ugnikalnis – tik „didžiojo įvykio“ pradžia? (video)

Publikuota: 2010 balandžio 20d. 20.44 / 15min.lt

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Iš ugnikalnio besivežiantys pelenai

Didinti straipsnio tekstą Mažinti straipsnio tekstą

Jau keletą dienų pasaulio gyventojų lūpose skamba žodis „ugnikalnis“. Prieš penkias dienas Islandijoje išsiveržusio Eyjafjallajökull ugnikalnio pasekmės jaučiamos iki šiol – visiškai paralyžiuotos kelionės lėktuvais, sužlugdytos atostogos, atšauktos komandiruotės. Chaose paskendo visa Europa.

Tačiau baiminamasi, kad šio ugnikalnio išsiveržimas – tik „didžiojo įvykio“ pradžia. Geologams nerimą kelia kitas Islandijos ugnikalnis Katla, mat per pastarąjį tūkstantmetį jis išsiveržė kaskart po Eyjafjallajökull ugnikalnio išsiveržimo.

Palyginti su Katla, Eyjafjallajökull yra mažylis. Dalį Katlos ugnikalnio – 595 kvadratinius kilometrus – dengia Mýrdalsjökull ledynas. Šio ugnikalnio viršūnė siekia 1512 metrus. Jo kraterio skersmuo – 10 kilometrų, išsiveržia jis įprastai kas 40–80 metų.

Paskutinis didelis minėto ugnikalnio išsiveržimas įvyko 1918 metais. Pasaulyje šis išsiveržimas apibūdintas vienu žodžiu – „žiaurus“. Tačiau manoma, kad 1955 metais būta ir daugiau mažesnių Katlos išsiveržimų, nepralaužusių ledų. Nuo 1930 metų iš viso užfiksuota 16-a Katlos išsiveržimų.

Šis ugnikalnis susirūpinimą geologams kelia jau daugiau nei dešimtmetį. Nuo 1999 metų jis vis siunčia signalus apie ketinimą prabusti. Tačiau didžiausią nerimą kelia minėtas istorinis faktas, kad išsiveržus Eyjafjallajökull ugnikalniui, Katla seka iš paskos.

Per pastarąsias porą dienų Katlos ungnikalnio aktyvumas padidėjo 200 proc. Tai faktas, dėl kurio jaudintis turėtų ne tik Islandijos, bet ir viso pasaulio gyventojai. Smogas, badas ir potvyniai – tai tik kelios pastarojo Katlos išsiveržimo pasekmės.

Belieka laukti, kol paaiškės, ar istorija pasikartos.

ŽYMĖS: Islandija, Ugnikalnis

Aktualu / Užsienis : Publikuota: 2010 balandžio 20d. 20:44

Naujausi komentarai

bite 2010.04.23 18:23 IP: 78.60.219.6 Netinkamas komentaras

cia kaip visad puciamas diiiidelis burbulas... gal del ATA D. Kedzio??? gal dabar konkuruoja dvi svarbios temos apie ugnikalni ir Kedi... o visos kitos aferos lieka nepastebetos.... mass media yra nieko labai gero... o kad 15min nenurodyti saltiniai tai jau seniai nieko nestebina...

ne juokas 2010.04.21 20:53 IP: 193.219.187.101 Netinkamas komentaras

net baisu kas darosi. Gal pagal Maju kalendoriu is tiesu arteja pasaulio pabaiga. Kuo toliau, tuo vis labiau visokiu nelaimiu pasaulyje. Pats laikas pradeti melstis ir prasyti Dievo malones.

Miau. 2010.04.21 14:25 IP: 62.80.225.78 Netinkamas komentaras

Baisu. Galėtu negąsdinti taip žmonių iš dalies. Nes aš tai bijau. ;DD O ką tu čia nusišneki su savo tom reklamom durniau. ;xx

seimunas 2010.04.21 11:55 IP: 212.122.75.137 Netinkamas komentaras

nu va, ramia galva dabar galim kelt mokescius!! nes tuoj puse mirs ir nespes susimoket mokesciu!

jo 2010.04.21 10:36 IP: 195.182.69.29 Netinkamas komentaras

Nereikėtų pamiršti ir kitos liūdnos, su Islandijos ugnikalniu susijusios istorijos. Jo pavadinimas - Laki (arba Lakagígar). Šis plyšinis ugnikalnis yra netoli nuo Eyjafjallajökullio ugnikalnio. Labiausiai Laki pagarsėjo, kai net 8 mėnesius 1783-1784 metais truko jo išsiveržimas, kurio metu buvo išmesta 14 kubinių kilometrų lavos, o 120 milijonų tonų sieros dioksido dujų išžudė ne tik pusę Islandijos galvijų (didžiąją dalį avių, pusę karvių bei jaučių ir pusę arklių) bei ketvirtadalį gyventojų, bet ir išmušė iš ritmo visą pasaulį. 1783 m. birželio 8 d. prasidėjęs Laki išsiveržimas lavos fontanus išmetė iki 800-1400 m aukščio. 1783-iųjų vasara Europoje buvo pati karščiausia. 120 milijonų tonų sieros dioksido dujų - tai tris kartus daugiau nei visos Europos pramonės išmetamųjų dujų kiekis 2006-aisiais. Nuodingi debesys aptemdė Bergeną, Prahą, Berlyną, La Havre'ą, Didžiosios Britanijos miestus. Rūkas buvo toks tirštas, kad laivai negalėjo plaukioti, o saulė, liudininkų teigimu, buvo „kraujo spalvos“. Vien Anglijoje apsinuodiję dujomis mirė 23 000 žmonių. Istorikai mano, kad Laki išsiveržimas ir jo pasekmės, o ypač 1788 metų badas, prisidėjo prie 1789 metais įvykusios Prancūzijos revoliucijos. 1784-ųjų žiema Šiaurės Amerikoje buvo ilgiausia ir šalčiausia. Užšalo net Misisipės upė Naujajame Orleane, ledas susiformavo ir Meksikos įlankoje. Egipte prasidėjo badas, kurio metu išmirė šeštadalis šalies gyventojų. Laki išsiveržimas paveikė ir visą Afriką, Japoniją.

Skaityti visus komentarus (58)