Iš Panamos teisinių paslaugų įmonės „Mossack Fonseca“ nutekintuose dokumentuose, atskleidusiuose pasaulinio mokesčių slėpimo mastą, figūravo ir kelios įtakingos Islandijos politinės figūros. Paaiškėję faktai šioje mažytėje valstybėje išprovokavo didžiulę protestų bangą.
Tuometinis ministras pirmininkas Sigmunduras Davidas Gunnlaugssonas atsistatydino netrukus po to, kai balandį buvo paviešinta skandalinga informacija apie šalies elito ofšorines sąskaitas, tačiau jo vyriausybė liko dirbti toliau.
Ketvirtadienį premjeras Sigurduras Ingis Johannssonas paprašė parlamente atstovaujamų politinių partijų lyderių sutarti dėl pirmalaikių rinkimų, kurie vyks pusmečiu anksčiau numatytų, datos.
„Ketiname surengti rinkimus spalio 29 dieną“, – sakė vyriausybės vadovas visuomeniniam transliuotojui RUV.
„Atsižvelgdami į tai, kaip reikalai klostėsi parlamente šį pavasarį ir vasarą, manome, kad jie įvyks“, – pridūrė S.I.Johannssonas.
Islandijoje būta nedaug įvykių, kurie sukėlė tokią politinio pykčio bangą, kokią balandį išprovokavo iš „Panamos popierių“ paaiškėję faktai, dėl kurių žmonės ne vieną dieną rinkosi į gatves reikšti savo pasipiktinimo.
Vis dėlto politikos apžvalgininkai sako, jog sunku pasakyti, kuri pusė šįkart turi daugiau šansų laimėti rinkimus.
Konservatyvių pažiūrų rinkėjai tebėra lojalūs valdančiajai centro dešiniųjų koalicijai priklausančiai Nepriklausomybės partijai, rodo neseniai paskelbti viešosios nuomonė tyrimo duomenys.
Opozicijai priklausanti Piratų partija, kuri buvo įkurta 2012 metais, savo kampanijos metu akcentuos būtinybę užtikrinti didesnį skaidrumą, įgyvendinti institucinę reformą ir pažaboti korupciją.
Birželį Islandijoje vykusius prezidento rinkimus laimėjo politikos naujokas Gudni Johannessonas, kuriam iškovoti pergalę padėjo antisisteminių nuotaikų banga.
