Pasak Islandijos naujienų portalo ruv.is, pirmadienį pakrančių apsaugos orlaivis su mokslininkų komanda iš arti apžiūrėjo ugnikalnį. Islandijos universiteto Žemės tyrimų instituto darbuotojas Björnas Oddssonas, pirmadienį skridęs apžiūrėti ugnikalnio, teigia, kad dūmų kamuoliai vis dar kylą iš kraterio, tačiau jie jau pakeitė spalvą, yra šviesūs, į aplinką išmetama nedaug pelenų.
Tuo tarpu, kaip informuoja agentūra BNS, Tarptautinė oro transporto asociacija (IATA) pirmadienį išpeikė visišką skrydžių uždraudimą Europoje dėl išsiveržusio Islandijos ugnikalnio, pranešama BBC tinklalapyje.
Pasak šios organizacijos, precedento neturinčių priemonių buvo imtasi skubotai, nesant būtinybei.
„Europos vyriausybės priėmė sprendimą su niekuo nepasitarusios ir adekvačiai neįvertinusios rizikos laipsnio, – BBC pareiškė IATA generalinis direktorius Giovannis Bisignani. – Sprendimas grindžiamas teoriniais apskaičiavimais, bet ne faktais. Europa sutriko, kilo sumaištis.“
Praėjusio savaitgalio dienomis stambiausios Europos aviacijos kompanijos surengė bandomuosius skrydžius ir nepastebėjo kenksmingo ugnikalnio pelenų poveikio lėktuvams.
Nepaisant to, britų premjeras Gordonas Brownas palaikė sprendimą uždaryti oro uostus.
„Manau, kad svarbiausia – keleivių saugumas“, – sakė jis.
Ugnikalnio į aplinką išspjautas dulkių debesis pakenkė ir skrydžiams virš Lietuvos. Skaičiuojama, kad mūsų šalyje skrydžių draudimas palietė beveik 29 tūkst. žmonių.
Lietuvos oro erdvę prižiūrinčios bendrovės „Oro navigacija“ generalinis direktorius Algimantas Raščius agentūrai BNS sakė, kad pirmadienį iki vidurnakčio Europos institucijose bus sprendžiama, kokias procedūras skrydžiams taikyti ir kokias technologijas naudoti, stebint vulkanines dulkes.
„Pirmadienį telefoninėje konferencijoje su „Eurocontrol“ atstovais iškelta idėja bandyti pasinaudoti palydovų technologijomis, kurios galėtų ne tik padėti konstatuoti faktą, kur yra dulkių, tačiau ir parodyti jų koncentraciją“, – teigė jis.
Anot „Oro navigacijos“ vadovo, per šią oro susisiekimo krizę iškilo problema, kad prognozėms naudojamos kompiuterinės moduliacijos, kurios nenusako skrydžiams svarbios ugnikalnio dalelių koncentracijos ore.
„Oro bendrovė KLM įvykdė 12 skrydžių, vokiečiai – kelis, tarp jų skrido ir per Lenkijos teritoriją, anglai įvykdė bandomąjį skrydį į Singapūrą. Skrydžiai buvo sėkmingi ir parodė, kad ugniklanio dalelių koncentracija skristi leidžia. Aišku, rizika yra. Bet ji atsiranda kaskart, kai tik lėktuvas pakyla į orą“, – sakė A.Raščius.
Pirmadienį Vilniaus oro uoste jau buvo juntamas pagyvėjimas, čia leidosi lėktuvai iš Maskvos, Vienos, du lėktuvai pargabeno poilsiautojus iš Egipto. Taip pat keli lėktuvai išskrido iš Vilniaus.
