Mohamedas Lamsalakas ir Youssefas Ben Hammou „prisipažino buvę oro uoste, kai sprogo bombos“, sakė Nacionalinio Teismo – specialaus aukštojo teismo, kuris, be kitų, nagrinėja terorizmo bylas, atstovas spaudai.
„Jie neigia dalyvavę atakoje“, – pridūrė jis.
Įtariamieji, ketvirtadienį davę parodymus teisėjui, visgi nurodė, kad apsilankymo metu buvo susitikę su dviejų brolių, susisprogdinusių oro uoste ir metropoliteno stotyje, giminaičiu.
Belgijoje tebegalioja aukšto lygio saugumo parengtis po 2016 metų kovo 22 dienos mirtininkų atakų Zaventemo oro uoste ir Malbeko metropoliteno stotyje, per kurias žuvo 32 žmonės ir daugiau nei 320 buvo sužeisti.
Atakoms vadovavo džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ kuopelė, kuri taip pat atsakinga už 2015 metų lapkritį Paryžiuje surengtas žudynes.
Teismo atstovas sakė, jog tyrimo metu nustatyta, kad minėti vyrai kovo 16-23 dienomis buvo Briuselyje.
„Jie sako atvykę į Briuselį pirkti automobilio“, – sakė teismo atstovas.
„Tyrėjai stengiasi išsiaiškinti, ar pinigai nebuvo panaudoti išpuoliui finansuoti ar vėlesnei logistikai palengvinti“, – sakė jis.
Laikotarpiu nuo 2012 metų iki 2016-ųjų spalio Ispanija dėl ryšių su džihadistais sulaikė 186 žmones. 64 iš jų buvo suimti Katalonijoje.
Barselonoje ir šiaurės rytinėje Katalonijos srityje anksčiau šią savaitę buvo surengtos šių dviejų įtariamųjų ir dar septynių asmenų apklausos. Tyrimą vykdo Ispanijos policija kartu su Belgijos kolegomis.
Antradienį policija nurodė, kad tą devynių asmenų grupę sudaro aštuoni marikiečiai ir ispanas.
Laikotarpiu nuo 2012 metų iki 2016-ųjų spalio Ispanija dėl ryšių su džihadistais sulaikė 186 žmones. 64 iš jų buvo suimti Katalonijoje, rodo Vidaus reikalų ministerijos pateikiami duomenys.
Ispanija, užimanti trečią vietą tarp turistų labiausiai lankomų pasaulio valstybių, 2015 metais po išpuolių Prancūzijoje, Tunise ir Kuveite terorizmo aktų grėsmės lygį padidino iki ketvirtos kategorijos pagal penkiabalę skalę.
Šalis minima ekstremistų tinklalapiuose kaip galimas taikinys dėl istorinių priežasčių – didelė dalis dabartinės Ispanijos teritorijos 711–1492 metais buvo valdoma musulmonų.
Tačiau po 2004 metų kovą keturiuose Madrido priemiestiniuose traukiniuose surengtų sprogdinimų, nusinešusių 191 gyvybę, šaliai pavyko išvengti didesnio masto džihadistų išpuolių.
Priešingai nei Prancūzijos ar Belgijos atveju, Ispanijai kyla mažesnis pavojus, kad radikalizavęsi piliečiai, išvykę į užsienį kovoti džihadistų gretose, grįš į gimtinę rengti čia išpuolių.
Nuo 2012 metų tik maždaug 160 ispanų išvyko į Iraką ir Siriją prisijungti prie „Islamo valstybės“, teigiama Elcano karališkojo instituto Madride tyrime.
Tuo tarpu iš kaimyninės Prancūzijos prisijungti prie šio džihadistų judėjimo išvyko daugiau nei tūkstantis žmonių.
