„Neleisiu mesti iššūkio Ispanijos vienybei, – M.Rajoy sakė savo konservatyviosios Liaudies partijos šalininkams per susitikimą Katalonijos pagrindiniame mieste Barselonoje. – Niekas neturėtų rinktis – būti katalonu ar ispanu.“
M.Rajoy pirmąkart atvyko į šį turtingą šiaurės rytinį regioną po jame surengto simbolinio plebiscito dėl suverenumo, kuriam Madridas stengėsi užkirsti kelią teismo sprendimu.
Niekas neturėtų rinktis – būti katalonu ar ispanu.
Premjeras, kuris buvo žadėjęs aplankyti Kataloniją ir „geriau paaiškinti“ savo poziciją, smerkė regiono prezidentą Arturą Masą, kuris dabar tikisi surengti pirmalaikius vietos valdžios rinkimus, per kuriuos galėtų pasiūlyti balsuoti už atsiskyrimą nuo Ispanijos palaikančių kandidatų bendrą sąrašą.
„Dar niekada istorijoje joks vadovas nesugaišo tiek daug laiko rinkimams organizuoti ir nesukėlė tokio nestabilumo“, – pabrėžė M.Rajoy, žadėdamas „palaikyti stabilumą“ Ispanijoje.
Katalonijos vyriausybė sako, kad lapkričio 9 dieną vykusiame balsavime dalyvavo 2,3 mln. žmonių – apie trečdalis balso teisę turinčių regiono gyventojų.
Apie 80 proc. dalyvių pareiškė norintys, kad Katalonija būtų nepriklausoma valstybė. Kita vertus, dauguma nepriklausomybės priešininkų liko namuose.
M.Rajoy šeštadienį sakė, kad Madridas ne kartą finansiškai padėjo Katalonijai nuo ekonomikos krizės Ispanijoje pradžios 2008 metais.
Daugelis šiame turtingame regione tokius pareiškimus ginčija, sakydami, kad Katalonijos indėlis sudaro apie penktadalį Ispanijos bendrojo vidaus produkto, bet ji nesulaukia investicijų, kurios būtų proporcingos sumokamiems mokesčiams.
