Pasak jų, žvalgyba stebėjo prieš Ameriką nusiteikusio jemeniečių musulmonų dvasininko Anwaro al Awlaki kontaktus ir praeitų metų pabaigoje nustatė, kad jis bendravo su įtariamu Fort Hudo bazės žudynių kaltininku majoru Nidalu Maliku Hasanu.
JAV Vyriausybės pareigūnai nurodė, kad ši informacija buvo perduota federalinėms institucijoms, kurios nustatė, jog N.M.Hasano susirašinėjimas iš esmės buvo susijęs su jo moksliniu darbu. Nurodoma, kad tose žinutėse nebuvo jokių užuominų apie planuojamą ataką ir kad kariškiui niekas neįsakė jos vykdyti.
M.M.Hasanas yra Jungtinėse Valstijose gimęs musulmonas, kurio tėvai yra palestiniečiai. Du ministrų kabineto pareigūnai nurodė, jog jį nuspręsta teisti karo teisme dėl ketvirtadienį Fort Hudo bazėje įvykusio susišaudymo, per kurį taip pat buvo sužeista 30 žmonių.
Sprendžiant iš Federalinio tyrimų biuro (FTB) ir kariškių pirmadienio vakaro pranešimų JAV įstatymų leidėjams bei kitų pareigūnų komentarų, Vyriausybės institucijos siekia išvengti kaltinimų, jog nesugebėjo iš anksto užkirsti kelio šiai tragedijai.
Vienas žvalgybos pareigūnas sakė: „Kol kas nesama jokių ženklų, kad CŽV (Centrinė žvalgybos valdyba) rinko su šia byla susijusią informaciją ir vėliau tiesiog padėjo ją į stalčių.“
JAV pareigūnai nenorėjo viešinti savo vardų dėl šios problemos opumo ir tebevykstančio tyrimo. JAV nacionalinės žvalgybos direktoriui Dennisui Blairui, FTB, CŽV ir Nacionalinio saugumo agentūrai adresuotame laiške Atstovų rūmų Žvalgybos komiteto narys respublikonas Pete'as Hoekstra prašė išsaugoti informaciją, kurią tos agentūros yra surinkusios apie N.M.Hasaną.
„Manau, kad iš abiejų partijų atstovų sudaryto komiteto nariai kruopščiai ištirs su šia ataka susijusius žvalgybos duomenis, taip pat tai, kaip agentūros naudojo tuos duomenis, kas ir kodėl buvo arba nebuvo informuoti, taip pat – kokius žingsnius Amerikos žvalgybos agentūros padarė atsižvelgdamos į turimas žinias“, – sakoma P.Hoekstros pranešime.
D.Blairo biuras nurodė palaikantis ryšį su įstatymų leidėjais ir žadėjo užtikrinti visišką skaidrumą.
P.Hoekstros pastabos panašios į klausimus, kurie buvo užduodami po 2001 metų rugsėjo 11 dieną Jungtinėse Valstijose įvykdytų teroro atakų.
Po to incidento taip pat buvo uoliai ieškoma kaltųjų ir priekaištaujama, kad JAV žvalgybos ir teisėsaugos institucijos nesugebėjo užkirsti kelio atakoms, per kurias teroristai užgrobtus lėktuvus nukreipė į Pasaulio prekybos centro dangoraižius bei Pentagoną.
Tyrėjai sekmadienį mėgino apklausti karo ligoninėje laikomą N.M.Hasaną, kuris buvo pašautas mėginant jį sustabdyti per ketvirtadienio išpuolį. Tačiau įtariamasis pasinaudojo savo teise pasitarti su advokatu, nurodė Vyriausybės pareigūnai.
Jie atsisakė pateikti kokias nors prielaidas dėl galimų N.M.Hasano išpuolio motyvų.
39 metų psichiatras daugelį metų konsultavo sunkiai sužeistus karius Walterio Reedo armijos medicinos centre Vašingtone. Tarp jo pacientų buvo daug karių, netekusių galūnių per kovas Irake ir Afganistane.
Dienraštis „The Washington Post“ antradienį rašė, jog 2007 metais N.M.Hasanas, kuris tuomet buvo psichiatrijos rezidentas, viename pranešime perspėjo armijos gydytojus, kad siekdami išvengti „neigiamų pasekmių“ kariškiai turėtų leisti musulmonams kariams pasitraukti iš tarnybos, jeigu jie to pageidauja dėl religinių priežasčių.
Tąsyk tikėtasi, kad N.M.Hasanas perskaitys pranešimą medicinos tema, tačiau jis aiškino apie islamą, mirtininkus sprogdintojus ir grėsmes, kurias gali sukelti į Iraną ir Afganistaną pasiųsti JAV kariai musulmonai, rašo dienraštis.
Šių metų balandį N.M.Hasanas buvo perkeltas į Fort Hudą, o vėliau turėjo būti išsiųstas į Afganistaną, kur JAV kariai kaunasi su įnirtingai besipriešinančiais talibų ir „Al Qaeda“ kovotojais.
Psichiatras ir Anwaras al Awlaki iki šių metų parašė vienas kitam 10–20 pranešimų ir šis susirašinėjimas paskatino institucijas susidomėti N.M.Hasanu, sakė pareigūnai. Tačiau galiausiai buvo nuspręsta, kad šis reikalas nevertas tolesnio tyrimo.
Šių metų rugpjūtį N.M.Hasanas įsigijo du šaunamuosius ginklus, kuriuos panaudojo per ketvirtadienio išpuolį, tačiau Vyriausybės pareigūnai sakė, kad JAV įstatymai neleidžia sieti informacijos apie ginklų įsigijimą su kitais jų turimais duomenimis.
