Po pusantros valandos trukusių derybų Baltųjų rūmų Ovaliajame kabinete B.Netanyahu dramatiškai pareiškė, kad Izraelis niekada negrįš prie 1967 metų sienų, taip pat iškėlė virtinę nediskutuotinų sąlygų taikos deryboms atnaujinti.
Šis susikirtimas, dėl kurio B.Obamos viltys išjudinti taikos procesą atrodė itin blankios, įvyko kitą dieną po to, kai JAV prezidentas paragino Izraelį sutikti grįžti prie sienų, kurios egzistavo prieš 1967 metais kilusį karą su arabais, taip pat mainytis teritorijomis su palestiniečiais, siekiant užtikrinti taiką.
Tačiau B.Netanyahu akcentavo vien faktą, jog jo buvo prašoma sutikti su 1967 metų sienomis. Jeigu taip nutiktų, Izraelio teritorija kai kur taptų vos 15 kilometrų pločio ir perpus mažesnė negu teritorija, kurią Vašingtone juosia žiedinis kelias „Beltway“.
„Izraelis yra pasiruošęs dosniems kompromisams dėl taikos, tačiau jis negali grįžti prie 1967 metų sienų, nes šios sienos yra neapginamos“, – pareiškė B.Netanyahu, žvelgdamas tiesiai į akis B.Obamai.
Izraelio pareigūnai argumentuoja, kad grįžus prie ankstesnių sienų, pagrindiniai šalies gyvenamieji centrai taptų pažeidžiami, taip pat tūkstančiams žydų naujakurių tektų palikti namus Vakarų krante ir Rytų Jeruzalėje. Izraelis yra pasiruošęs dosniems kompromisams dėl taikos, tačiau jis negali grįžti prie 1967 metų sienų, nes šios sienos yra neapginamos.
Tačiau B.Netanyahu nepaminėjo antrojo B.Obamos pasiūlymo, kad Izraelis ir palestiniečiai apsikeistų kai kuriomis teritorijomis, tokiu būdu suformuojant dvi vientisas ir saugias valstybes.
Baltieji rūmai tvirtina niekada nesakę, kad Izraelio sienos ateityje turi griežtai atitikti 1967 metų ribas.
Paklaustas, ar B.Netanyahu tyčia klaidingai interpretavo B.Obamos žodžius, Baltųjų rūmų atstovas Jay Carney (Džejus Karnis) pareiškė, jog tokia pastaba yra „įdomi“.
Kalbėdami privačiai, Baltųjų rūmų pareigūnai neslėpė įtūžio dėl iššaukiančio B.Netanyahu elgesio – premjeras netgi leido sau priminti B.Obamai istorines žydų tautos kovas.
Pirmąkart komentuodamas B.Obamos ketvirtadienį išsakytus samprotavimus dėl Artimųjų Rytų sienų klausimo, palestiniečių prezidentas Mahmudas Abbasas (Mahmudas Abasas) pareiškė, jog JAV vadovas turėtų spausti B.Netanyahu priimti jo poziciją.
„Netanyahu pozicija yra oficialus pono Obamos iniciatyvos, tarptautinio teisėtumo ir tarptautinės teisės atmetimas“, – pabrėžė jis.
B.Obama pripažino, kad jo ir B.Netanyahu kalboje ir požiūriuose dėl geriausių pastangų atgaivinti nuo pernai įstrigusias derybas esama „skirtumų“, tačiau pridūrė įžvelgiantis galimybę pasinaudoti šiuo metu vykstančiu „Arabų pavasariu“.
„Manau, mums įmanoma suformuoti sutartį, kuri leistų Izraeliui užtikrinti savo saugumą, nebūti pažeidžiamam, tačiau taip pat leistų išspręsti problemą, kuri jau dešimtmečius skaudina abi tautas“, – sakė prezidentas.
B.Obama taip pat pabrėžė ne mažiau už Izraelį nerimaujantis dėl Sirijos ir Irano, taip pat palaikė Izraelio poziciją dėl pastarojo suartėjimo tarp palestiniečių nuosaikiojo judėjimo „Fatah“ ir islamistų grupuotės „Hamas“.
B.Netanyahu pareiškė, kad M.Abbasas privalo pasirinkti – arba draugystė su „Hamas“, pasisakančiu už Izraelio sunaikinimą, arba taika su žydų valstybe.
Po to Izraelio lyderis išdėstė JAV prezidentui istorijos paskaitą apie žydų tautos kovas, kurios B.Obama klausėsi sėdėdamas krėsle ir prisidengęs burną ranka.
„Taika, pagrįsta iliuzijomis, galiausiai suduš į Artimųjų Rytų tikrovės uolas, – perspėjo B.Netanyahu. – Neturime daug vietos suklysti.., nes, pone prezidente, istorija nesuteiks žydų tautai kitos galimybės.“
Po šių derybų vienas aukštas Izraelio pareigūnas apkaltino B.Obamą, kad šis kelia „nepagrįstus lūkesčius“, neva įmanoma sukurti taiką, grįžtant atgal „dešimtis metų“ ir siekiant taikos sutarties, kuri remtųsi 1967 metų sienomis.
„Mums reikėjo veikti ryžtingai“, – pridūrė jis.
Analitikai nurodė, kad B.Obama pirmasis iš JAV prezidentų konkrečiai pareiškė, jog 1967 metų sienos turėtų būti taikos derybų tarp Izraelio ir palestiniečių pagrindu. Šio derybos nutrūko pernai, kilus ginčui dėl žydų nausėdijų.
Tačiau JAV pareigūnai jau senokai neoficialiai stūmė šį požiūrį, kurio principas yra artimas išdėstytam sutartyje, kurios nepavyko pasirašyti Kemp Deivide 2000 metais, tarpininkaujant tuomečiam JAV prezidentui Billui Clintonui (Bilui Klintonui).
Sekmadienį B.Obama sakys kalbą per susitikimą su įtakinga žydų lobistų organizacija – Amerikos ir Izraelio viešųjų reikalų komitetu (AIPAC), o vėliau išvyks į savaitę truksiančią kelionę po Europą.
B.Netanyahu taip pat kalbės AIPAC suvažiavime, o kitą savaitę jie pateiks bendrą kreipimąsi į JAV Kongresą, padrąsinti respublikonų lyderių, kurie palaiko Izraelio premjero poziciją.
