Jaunas palestinietis Jamalis pačioje Jeruzalės senamiesčio širdyje turi mažą kompiuterinės technikos taisyklą. Jamalis pasakoja Vakarų Krante baigęs anglų kalbos literatūrą, tačiau Izraelis nepripažįsta jo diplomo, tad jam teko imtis kitos veiklos.
Nepaisant vykstančių derybų ir tarptautinės bendruomenės kritikos, Izraelis sausį Rytų Jeruzalėje išdavė šešis šimtus leidimų naujakuriams
Tvyrančią įtampą šventajame mieste rodo ir kone kas savaite vykstantys susirėmimai tarp palestiniečių ir Izraelio karių.
Auksu žibanti Kupolo ir Al Aksos mečetės yra trečia pagal svarbą islamui vieta. Ir tai yra visiškai šalia raudų sienos. Pagal 1993 Oslo susitarimą, kuriuo padalytas Vakarų Krantas ir Gazos ruožas, Jeruzalė turi specialųjį statusą. Šventasis miestas padalytas į Vakarų – priklausantį Izraeliui, Rytų – kuris turėjo atitekti Palestinai. O senamiestis paskelbtas neutralia zona. Tačiau realiai visą Jeruzalę valdo žydai ir visa savivaldybė priklauso Izraeliui.
Žydai ir palestiniečiai gyvena tarsi skirtinguose pasauliuose. Jie nesupranta vieni kitų veiksmų
Tuo metu žydai, ne tik politikai, atrodo net nenori girdėti, kad palestiniečiai turėtų savo valstybę. Nors ir tarptautinėse sutartyse tai numatyta.
„Žydai ir palestiniečiai gyvena tarsi skirtinguose pasauliuose. Jie nesupranta vieni kitų veiksmų. Ir reikia aktyvistus iš abiejų pusių susodinti, kad jie suprastų, kaip gyvena esantys priešingoje stovykloje. Nes kuo toliau, tuo sunkiau bus suprasti vieni kitus“, – teigė Izraelio organizacijos „Alternatyvus veiksmas“ aktyvistas Juda Hakoenas.
Prie išpuolių dar pridėkime tai, kad Palestiniečiams sunku net patekti į Jeruzalę. Dėl nelegaliai, Vakarų kranto teritorijoje pastatytos sienos, įprastam Palestiniečiui penkiolikos kilometrų kelionė Iš Ramalos į Rytų Jeruzalę, trunka iki kelių valandų. O jei jis nėra Jeruzalės gyventojas ir neturi specialaus leidimo, atvykti į Šventąjį miestą jis iš vis negali.
