Izraelis ir palestiniečiai atnaujina tiesiogines taikos derybas

Po visą trečiadienį Baltuosiuose rūmuose vykusių derybų su B.Obama Izraelio vyriausybės vadovas Benjaminas Netanyahu ir palestiniečių prezidentas Mahmoudas Abbasas ketvirtadienį susės prie stalo diskusijai, kuri, kaip viliasi Amerikos pareigūnai, bus tik pirmoji iš virtinės būsimų susitikimų, atversiančių kelią per vienus metus pasirašyti susitarimą dėl Palestinos valstybės sukūrimo.

„Tokia proga vėl gali pasitaikyti negreit“, – sakė B.Obama trečiadienio vakarą Baltuosiuose rūmuose.

Prezidentas sakė jaučiantis „atsargią viltį“ dėl šių derybų, kurios prasideda lydimos miglotų lūkesčių ir temdomos dviejų per kelias dienas surengtų išpuolių prieš žydus.

Valstybės departamente vykstančioms deryboms tarpininkauja šios žinybos vadovė Hillary Clinton ir JAV specialusis pasiuntinys Artimiesiems Rytams George'as Mitchellas.

Tačiau šioms svarbioms deryboms esama daugybės kliuvinių, įskaitant atsinaujinusį smurtą ir žydų bei palestiniečių, vieni kurių pasisako prieš Palestinos sukūrimą, o kiti – prieš saugų žydų valstybės egzistavimą, provokacijos.

Prezidentas sakė jaučiantis „atsargią viltį“ dėl šių derybų, kurios prasideda lydimos miglotų lūkesčių ir temdomos dviejų per kelias dienas surengtų išpuolių prieš žydus.

Kovotojai iš islamistų judėjimo „Hamas“ karinio sparno, kuris įnirtingai priešinasi deryboms su Izraeliu, antradienį nausėdijoje Vakarų Krante nužudė keturis žydus. Išpuolis surengtas tą dieną, kai B.Netanyahu, M.Abbasas ir Egipto bei Jordanijos vadovai susirinko į Vašingtoną.

Tuo tarpu trečiadienį prieš bendrus lyderių pietus Baltuosiuose rūmuose nežinomi užpuolikai kitame Vakarų Kranto rajone sužeidė automobiliu važiavusius du žydus.

Nuosaikiai vyriausybei Vakarų Krante vadovaujančiam M.Abbasui lojalios saugumo pajėgos po pirmosios atakos skubiai sulaikė 250 „Hamas“ narių ir šio judėjimo šalininkų.

Tuo tarpu Izraelio vyriausybės vadovas pareiškė, kad smurtas nesužlugdys derybų.

JAV prezidentas prieš kviestinius pietus Baltuosiuose rūmuose su B.Netanyahu, M.Abbasu, Egipto vadovu Hosni Mubaraku ir Jordanijos karaliumi Abdullah II sakė, kad jie visi, būdami lyderiai ir tėvai, suinteresuoti taika.

„Ar mums užteks išminties ir drąsos eiti taikos keliu?“ – klausė B.Obama sausakimšoje Baltųjų rūmų Rytinėje salėje.

Kiekvienas iš lyderių kalbėjo apie viltis, jog pagaliau tarpininkaujant Jungtinėms Valstijoms pavyks pasiekti persilaužimą, tačiau vakaro metu nebuvo justi šventinės nuotaikos, ir tai tam tikra prasme atspindėjo giliai įsišaknijusį pesimizmą dėl galimybių susitarti po beveik du dešimtmečius trukusių bevaisių taikos derybų.

Izraelis „pripažįsta, kad kita tauta dalijasi žeme su mumis“, – sakė B.Netanyahu trečiadienį Baltuosiuose rūmuose.

Tačiau premjeras pabrėžė, jog bet koks susitarimas turi garantuoti Izraelio saugumą ir negali pasikartoti tai, kas nutiko, kai Izraelis pasitraukė iš Gazos ir Libano, o atlaisvintas teritorijas užėmė Irano remiami kovotojai, rengiantys atakas prieš žydų valstybę.

„Pasitraukėme iš Libano – gavome terorą. Pasitraukėme iš Gazos – gavome terorą. Norime būti tikri, kad teritorija, kurią mes perleisime, nebus paversta trečiu Irano remiamu teroro anklavu, nusitaikiusiu į Izraelio pamatus“, – sakė jis.

Prie B.Netanyahu prisijungė M.Abbasas, pareiškęs, jog atėjo laikas pasinaudoti proga.

„Nenorime nei palestiniečių, nei izraeliečių kraujo liejimo. Norime taikos, norime normalaus gyvenimo. Norime gyventi kaip partneriai ir kaimynai“, – sakė palestiniečių lyderis.

Tačiau žydai, pridūrė M.Abbasas, turi parodyti aiškius gestus, visų pirma paleisti palestiniečius kalinius ir įšaldyti bet kokią nausėdijų plėtrą tose teritorijose, kur palestiniečiai nori įkurti savo valstybę.

Pirmasis derybų išbandymas laukia po kelių savaičių – rugsėjo pabaigoje baigs galioti Izraelio vyriausybės paskelbtas dalinis nausėdijų statybų moratoriumas. Palestiniečiai pareiškė, jog naujakurių gyvenviečių statybų atnaujinimas sužlugdys derybas.

Izraelio vyriausybė nesutaria, ką toliau daryti su nausėdijų plėtros moratoriumu, o sprendimas jį pratęsti gali suskaldyti B.Netanyahu griežtosios linijos koaliciją.

Premjeras kol kas neužsiminė, jog galėtų pratęsti statybų įšaldymą. Antradienį kalbėdamasis su H.Clinton jis sakė, kad vyriausybė nepakeitė savo pozicijos dėl dešimties mėnesių moratoriumo, kuris baigiasi rugsėjį.

Tiesioginės žydų valstybės ir palestiniečių derybos nutrūko prieš beveik dvejus metus, 2008–ųjų gruodį, ir B.Obamos administracija per pirmuosius 20 savo kadencijos mėnesių vykdė aktyvią šaudyklinę diplomatiją, siekdama sugrąžinti konflikto šalis prie derybų stalo.

Nors derybas pavyko atnaujinti, šalių pozicijos esminiais klausimais vis dar smarkiai skiriasi ir tebejaučiamas gilus abipusis nepasitikėjimas, todėl nepuoselėjama didelių lūkesčių.

B.Obama sakė, kad Jungtinės Valstijos padės žydams ir palestiniečiams per vienus metus pasiekti susitarimą, tačiau pabrėžė, jog Vašingtono įtaka ribota.

„Galiausiai Jungtinės Valstijos negali primesti sprendinio ir mes negalime norėti jo labiau už pačias suinteresuotas šalis“, – pabrėžė jis.

Prezidentas taip pat buvo tikras, kad smurtas nesužlugdys taikos proceso.

„Bus ekstremistų ir neigėjų, kurie vietoje taikos sieks destrukcijos, – sakė B.Obama. – Jungtinės Valstijos tvirtai rems Izraelio saugumą. Tokio pobūdžio teroristinės atakos neprivers mūsų atsitraukti. Turime parodyti “Hamas„ ir visi kitiems, kurie naudojasi tokiais baisiais nusikaltimais, jog tai mūsų nesustabdys“.

Amerikos pareigūnai viliasi, kad jiems bent pavyks šią savaitę įtikinti žydus ir palestiniečius sutikti, kad būtų surengtas antras derybų ratas. Jis galėtų įvykti antrą rugsėjo savaitę.

Vėliau B.Obama, N.Netanyahu ir M.Abbasas galėtų susitikti mėnesio pabaigoje Niujorke, kur vyks Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja.

Galutinį taikos susitarimą norima pasiekti per vienus metus.

Trečiadienio vakarą išklausęs Artimųjų Rytų lyderių pasisakymų B.Obama pareiškė esąs nusiteikęs „atsargiai optimistiškai“. „Turiu viltį, atsargią viltį, bet vis dėlto viltį“, – sakė jis.