Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

JAV admirolas: visos šalys iš Afganistano turėtų trauktis kartu atėjus laikui

Lietuvos kariai Čagčarano apylinkėse
Vyr. leitenanto Paulius Babilo nuotr. / Lietuvos kariai Čagčarano apylinkėse
Šaltinis: BNS
0
Skaitysiu vėliau
A A

Jungtinės Valstijos laikosi požiūrio, kad visos šalys iš Afganistano turėtų pasitraukti vienu metu. Amerikiečiai mano, kad net ir perdavusi atsakomybę už Goro provinciją, Lietuva turėtų toliau išnaudoti savo žmonių gebėjimus atkuriant Afganistaną, teigia JAV karinių pajėgų Europoje vadavietės Planavimo, politikos ir strategijos departamento direktoriaus pavaduotojas flotilės admirolas Markas Montgomery.

Lietuvoje pirmadienį ir antradienį viešėjęs JAV karininkas interviu BNS taip pat pažymėjo, kad NATO ne veltui laikosi normos, jog gynybai būtina skirti 2 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) siekiantį finansavimą. Anot jo, yra suskaičiuota, jog esant tokiam lėšų srautui pakankamai finansuojamos visos krašto apsaugos sistemos sritys.

– Kokie svarbiausi projektai, pratybos sieja Lietuvos ir JAV kariškius?

– Plačiausias bendradarbiavimas yra koalicinėje ISAF operacijoje Afganistane. Kaip, esu tikras, jūs žinote, Lietuvos pajėgos prisideda prie provincijos atkūrimo grupės Gore, policijos operacinės ir mokymo grupės, taip specialiosiomis pajėgomis ir orlaivių instruktoriais. Mano nuomone, tai labai platus indėlis – beveik 250 karių. Skaičiuojant pagal gyventojų kiekį, tai vienas didžiausių indėlių visame NATO ir jis atspindi aiškų lietuvių nusiteikimą laikytis NATO įsipareigojimų Afganistane.

– O bendros pratybos?

– Yra kelios bendros pratybos – „Baltic Host“ (Baltijos šeimininkas), BALTOPS, „Sabre Strike“ (Kardo kirtis). Šie trys pavyzdžiai unikalūs tuo, kad užpildo spragas. Afganistane tarp JAV ir Lietuvos pajėgų rodomas aukštas sąveikos ir integracijos lygis, tačiau Lietuvos ir JAV ginkluotosiose pajėgose yra elementų, kurie taip tiesiogiai Afganistane nedalyvauja. Geras pavyzdys yra mūsų karinės jūrų pajėgos. Taigi šios pratybos savotiškai užpildo spragas ir parodo mūsų pajėgų sąveikos galimybes. Tačiau dar svarbiau tai, jog jos parodo sąveikos galimybes didesniame ir platesniame NATO kontekste. Jei būtų pašauktos, mūsų pajėgos galėtų sklandžiai kartu vykdyti užduotis esant kokiai nors netikėtai operacijai.

Pratyboms mes visąlaik sukuriame scenarijus, kuriuose atliekamas gynybos planavimas, jei šalis „Geltona“ ar šalis „Raudona“ ką nors padarytų.

– Man įdomus būtent šis aspektas – ar, kiek tai liečia platesnį NATO kontekstą, jūs pasitelkiate specialųjį gynybos planavimą atlikdami pratybas?

– Pratyboms mes visąlaik sukuriame scenarijus, kuriuose atliekamas gynybos planavimas, jei šalis „Geltona“ ar šalis „Raudona“ ką nors padarytų. Tai moko kartu metodiškai mąstyti, todėl kai kur nors pasaulyje reikia vykdyti netikėtas operacijas, turime bendrą pagrindą. Kitas dalykas, kurį norėčiau pasakyti, yra tai, kad platesniame NATO kontekste mes turime dvi pagrindines misijų rūšis. Viena yra tokios operacijo,s kaip Afganistane, Kosove, Libijoje, tačiau mes taip pat paisome 5 straipsnio kolektyvinės gynybos įsipareigojimų. Abiejose šiose srityse NATO kuria kruopščius planus.

– Jūs jau minėjote, kad (operacijai Afganistane – BNS) Lietuva skiria pakankamai žmonių ir šiuo atžvilgiu atrodo neblogai, tačiau, kokia situacija gynybos finansavime? Grynai kariniu požiūriu, ar manote, kad mažesnis nei 0,9 proc. nuo BVP gynybos finansavimas yra pakankamas?

– Pirma, aš manau, kad jūs darote fantastišką darbą Afganistane. Amerikoje mes turime posakį „smūgiuoti virš savo svorio“. Lietuva vykdydama savo įsipareigojimus Afganistane „smūgiuoja virš savo svorio“ ir tai vertinama nuo prezidento iki mūsų – karininkų JAV Europos vadavietėje. Tačiau kas liečia išlaidas gynybai, NATO matas ir siekis yra 2 proc. nuo BVP. Ir mes manome, kad kiekviena šalis turėtų stengtis pasiekti 2 proc. nuo BVP siekiantį gynybos finansavimą.

Amerikoje mes turime posakį „smūgiuoti virš savo svorio“. Lietuva vykdydama savo įsipareigojimus Afganistane „smūgiuoja virš savo svorio“ ir tai vertinama nuo prezidento iki mūsų – karininkų JAV Europos vadavietėje.

– Kaip manote, ar mažiau nei 1 proc. nuo BVP siekiantis gynybos finansavimas leidžia turėti gerai ginkluotas ir gerai apmokytas ginkluotąsias pajėgas?

– Prie 2 proc. nuo BVP pastūmėjusi NATO analizė buvo grindžiama faktu, kad tai leidžia pasiekti tinkamą daugelio sričių – mokymo, įrangos, operacijų, tyrimų ir vystymo – lygį. Kurioje iš jų yra spragų, tai jau atskirų šalių klausimas, kurio aš tikrai netyrinėjau, taip pat ir Lietuvos, kad žinočiau, kas konkrečiai nėra finansuojama. Turiu pasakyti, jog pastebėjau išliekantį įsipareigojimą misijai Afganistane, ir man tai sako, kad operacijos ir jų palaikymas yra finansuojamos pakankamai bei leidžia toliau dislokuoti operacijoms pasirengusius karius.

– Kai kurie žmonės tikisi, kad artimiausioje ateityje Goro provincija bus tarp tų, kurios pateks į, vadinamąjį perėjimo procesą, o atsakomybė bus perduota vietos pajėgoms. Ko tikisi amerikiečiai, kada Lietuvos kariai turėtų perduoti atsakomybę?

– Aš esu linkęs remtis generolu (NATO mokymo misijos Afganistane vadu – BNS) Williamu Caldwellu, nes jis tuo rūpinasi kiekvieną dieną. Tačiau platesniame koalicinio indėlio ir besitęsiančio Lietuvos įsipareigojimo Afganistane kontekste sakyčiau, jog mes iš esmės laikomės „kartu į“ ir „kartu iš“ požiūrio, kuris reiškia, kad mes visi einame į (Afganistaną) ir visi einame iš, ir nesvarbu, kokioje provincijoje tu esi. Jūsų misija galėtų persigrupuoti atsižvelgiant į jūsų sugebėjimus, kurie būtų naudingi Afganistano žmonėms. Žinau, kad Lietuvos kariuomenėje ir platesnėje visuomenėje yra daug gebėjimų, kurie būtų naudingi ir pritaikomi veiksmams Afganistane. Manau, kad Jungtinėms Valstijoms nuosekliai siekiant perėjimo nuo saugumo užtikrinimo prie mokymo misijos per artimiausius dvejus–trejus metus, mes skatinsime NATO partnerius ir Lietuvą elgtis taip pat.

– Ar manote, kad NATO pajėgumų generavimas ateityje bus pakankamas, kad Baltijos šalyse tęstųsi Oro policijos misija?

– Europos vadavietėje mes labiau susitelkiame į misijos vykdymą taip, kaip sutarta mūsų karinių atstovų Aljanse. Pirmiausia pasakyčiau, kad mes esame visiškai įsipareigoję Baltijos oro policijos misijai iki 2014 metų. Ką NATO nuspręs po šio termino, yra už Europos vadavietės kasdienio darbo ribų. Pasakyčiau, kad investicijos į kai kurių bazių infrastruktūrą yra tikrai protingos, įtvirtina 5-ąjį straipsnį atitinkančius pajėgumus ir mūsų pajėgumus apginamumo operacijoms.

– Ką tik lankėtės Vilniuje esančiame Energetinio saugumo centre. Gal galėtumėte papasakoti, kodėl energetinis saugumas svarbus kariškiams ir ką šiuo požiūriu galėtų suteikti šis centras?

– Gebėjimas išvystyti protingą energijos pritaikymą karyboje yra kritinės svarbos, kadangi beveik visi kariškiai pasaulyje, išskyrus kiniečius, susiduria su finansinių sąlygų blogėjimu. Taigi mes turėsime sugalvoti, kaip kuo naudingiau naudoti mūsų energijos išteklius ir lėšas. Bendras energijos pritaikymas karinėje aplinkoje, kuris sumažina kainą ir anglies dioksido emisijas, yra esminis visų mūsų šiame Aljanse sėkmei. Tai vienas aspektas. Yra ir kitas aspektas. Galima imti 1973 metų Artimųjų Rytų ar 1940 metų Pietryčių Azijos pavyzdžius. Energija yra minkštoji galia, įrankis, turintis istorinį precedentą. Todėl būdų, kaip su tuo susidoroti, studijavimas turi ir strateginę, ir operacinę vertę.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min