B.Obama ir britų ministras pirmininkas Davidas Cameronas per susitikimą Baltuosiuose rūmuose stengėsi stiprinti pastangas surengti naują JAV ir Rusijos palaikomą konferenciją dėl Sirijos, kuri, kaip dabar tikimasi, įvyks birželio mėnesį.
„Sirijos istorija rašoma jos žmonių krauju ir tai vyksta mums stebint, – sakė D.Cameronas. – Pasauliui skubiai reikia susiburti ir užbaigti žudymą“.
D.Cameronas, kuris ką tik baigė vizitą Rusijoje – vienoje iš nedaugelio likusių Basharo al Assado sąjungininkių, sakė manantis, kad Vašingtonas, Londonas ir Maskva rado „bendrą pagrindą“ Sirijos krizės klausimu.
Tuo tarpu B.Obama sakė, kad Rusija turi „interesą ir įsipareigojimą“ padėti nutraukti smurtą ir kad panašią žinią jis prezidentui Vladimirui Putinui perdavė prieš JAV valstybės sekretoriaus Johno Kerry praėjusios savaitės vizitą Maskvoje.
B.Obama taip pat apeliavo į Rusijos pretenzijas užsikrinti pasaulinę lyderystę ir pabandė paveikti V.Putiną, su kuriuo kitą mėnesį susitiks Didžiojo aštuoneto (G-8) viršūnių susitikime Šiaurės Airijoje.
„Mūsų pagrindinis argumentas yra tas, kad kaip lyderė pasaulinėje scenoje Rusija turi interesą – kaip ir įsipareigojimą – bandyti išspręsti šį klausimą būdu, galinčiu nulemti tokį rezultatą, kurį visi norėtume matyti, (kalbant apie) ilgalaikę perspektyvą“, – sakė B.Obama.
Tačiau jis perspėjo, kad bus sunku išlaikyti Rusiją šioje stovykloje: „Nemanau, jog kokia nors paslaptis yra tai, kad vis dar yra užsilikusio įtarumo tarp Rusijos ir kitų G-8 narių ar Vakarų“.
Be to, B.Obama sakė, kad net ir įtraukus Rusiją, padėtis Sirijoje gali būti tiesiog per sudėtinga, kad ją būtų įmanoma išspręsti, ir pažymėjo, kad su tuo taip pat susiję Iranas, Libano kovotojų grupuotė „Hizbollah“ ir su „al Qaeda“ susiję ekstremistai.
„Kai ... įtūžis paleidžiamas, ... labai sunku viską vėl sutvarkyti“, – pridūrė JAV prezidentas.
D.Cameronas buvo optimistiškesnis ir Nacionaliniam visuomeniniam radijui sakė, kad J.Kerry padarė „tikrą persilaužimą“ įtikindamas Rusiją sutikti su konferencija, tačiau pripažino, kad jis ir V.Putinas turi nuomonių skirtumų dėl Sirijos.
Tačiau britų ministras pirmininkas sakė, kad Rusijos lyderis „dabar labai nori pereiti nuo bendrybių apie taikos konferencijos surengimą prie konkrečių dalykų, kaip galime priversti (tai) veikti, aptarimo“.
B.Obama nesutiko tiesiogiai apginkluoti Sirijos opozicijos, bet – pasirodžius pranešimams, kad Sirija panaudojo cheminius ginklus, kuriuos JAV lyderis laiko „raudona linija“, yra vis labiau spaudžiamas tai padaryti.
Praėjusią savaitę prezidentas sakė, kad Vašingtonas turi moralinę ir su nacionaliniu saugumu susijusią pareigą sustabdyti žudymą Sirijoje, bet nurodė, jog nori daugiau konkrečių įrodymų, kad tikrai buvo panaudoti cheminiai ginklai.
Kitas intensyvinamos diplomatijos ženklas buvo Kremliaus pranešimas, kad Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu antradienį susitiks su V.Putinu. Šios derybos rengiamos kilus susirūpinimui, kad Maskva planuoja pristatyti Damasko režimui modernių raketų.
Be to, Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Ban Ki-moonas penktadienį atvyks į Rusiją aptarti Sirijos klausimo, pranešė Maskva.
Pasirengimas Maskvos ir Vašingtono remiamoms taikos deryboms, kurios, kaip pirmadienį sakė JAV valstybės departamentas, tikriausiai įvyks birželį, o ne šį mėnesį, kaip tikėtasi anksčiau, vis dar lieka neaiškus.
Sirijos opozicinės pajėgos sakė, kad pasitars su rėmėjais Saudo Arabija, Kataru ir Turkija, ir tik po to nuspręs, ar dalyvauti derybose.
D.Cameronas ir B.Obama susitiko tokiu metu, kai atsirado požymių, kad B.al Assado režimas gali ir nebūti greitai nušalintas nuo valdžios, nes jo armija pasiekė laimėjimų strategiškai svarbioje centrinėje Homso provincijoje.
Padėtį Sirijoje stebinti nevyriausybinė organizacija „Syrian Observatory for Human Rights“ pirmadienį paskelbė, kad jau užregistravo 82 257 žmonių žūtį nuo konflikto pradžios 2011 metų kovą ir kad tarp žuvusiųjų yra 34 473 civiliai gyventojai.
