Jis priminė, kad dabar Latvijos gynybos biudžetas sudaro šiek tiek daugiau nei 200 mln. latų, tuo tarpu Estija kitais metais gynybai skirs papildomai 60 mln. eurų.
„Mums reikės atsižvelgti į tai, kad Estija NATO kolektyvinėje struktūroje bus įtakingesnė šalis nei Latvija“, – sakė A.Pabrikas.
Kad Latvija susilauktų politinio ir karinio palaikymo, ji turi sugebėti esant būtinybei prisidėti prie bendrų kolektyvinio bendradarbiavimo iniciatyvų, nurodė ministras.
„Šiandien Latvija tarp Baltijos šalių neužima lyderiaujančios pozicijos. Tiek Lietuva, tiek Estija gali pasiūlyti ES ir NATO geriausias išankstines sąlygas savo pajėgoms įtraukti. Tai, ką mums dabar reikia daryti, liečia ES greitojo reagavimo pajėgas, ES formuojamas brigadas“, – pažymėjo ministras.
Jeigu Latvija pasyviai žiūrės į savo gynybos biudžetą ir dalyvavimą tarptautinėse operacijose, bus labai sunku JAV parlamente pagrįsti, kodėl ši šalis turi mokėti už Latvijos saugumą, tuo labiau, kai ji ketina sumažinti savo bendrą biudžetą, nurodė jis.
A.Pabrikas pridūrė, kad dauguma NATO šalių, ypač europietiškų, taip pat planuoja mažinti savo biudžetus. Tai automatiškai reiškia, kad šios šalys panorės peržiūrėti savo tarptautinį bendradarbiavimą, savo pagalbą ir garantijas Latvijai.
Ministras priminė, kad Latvija iki šiol gynybai skiria mažiau nei 2 proc. BVP. „Mūsų planas pamėginti iki 2020 metų pasiekti šiuos du procentus“, – sakė jis.
