Visgi privačiuose pokalbiuose amerikiečių pareigūnai leido suprasti nepuoselėjantys didelių vilčių, kad Ženevos derybose tarp Rusijos, Ukrainos, Europos Sąjungos ir Jungtinių Valstijų pavyks pasiekti pažangą.
Jie taip pat atskleidė, kad griežčiausios galimos sankcijos, kurios smogtų svarbiausiems Rusijos ekonomikos sektoriams, būtų įvestos tik tokiu atveju, jei Rusija surengtų didžiulio masto invaziją į Ukrainą.
Prezidentas Barackas Obama atvirai apkaltino Maskvą aktyviai remiant separatistus Ukrainos pietuose ir pietryčiuose. Kijevas ten pasiuntė savo pajėgas, tačiau kol kas tai situacijos iš esmės nepakeitė.
JAV valstybės sekretoriui Johnui Kerry išskridus į Ženevą, Baltieji rūmai pareiškė, jog Vašingtonui reikia konkrečių ženklų, kad Rusija nebekurstys karinių veiksmų Rytų Ukrainoje.
„Aktyviai rengiame naujas sankcijas“, – sakė Baltųjų rūmų atstovas Jay Carney.
„Iš susitikimo tikimės ženklų, kad Rusija nebeeskaluos karinės padėties Ukrainoje, o pradės eiti taikos keliu“, – pridūrė jis.
Aukštas amerikiečių pareigūnas J.Kerry lydintiems žurnalistams sakė, jog Rusija turi parodyti, kad yra pasirengusi liautis „rėmus ir kursčius“ separatistus bei atitraukti savo pajėgas nuo Ukrainos sienos.
Aukštas amerikiečių pareigūnas J.Kerry lydintiems žurnalistams sakė, jog Rusija turi parodyti, kad yra pasirengusi liautis „rėmus ir kursčius“ separatistus bei atitraukti savo pajėgas nuo Ukrainos sienos.
„Kalbant apie sankcijas, prezidento pozicija labai aiški: jei Rusija nepasinaudos šia galimybe, kaina augs“, – sakė jis.
Tačiau kol kas neaišku, kada galėtų būti imtasi kokių nors naujų, griežtesnių sankcijų prieš Rusiją, kurios papildytų jau anksčiau įvestas tikslines priemones, nukreiptas prieš aukšto rango Maskvos ir Krymo pareigūnus.
„Kaskart, kai Rusija žengs tokio pobūdžio žingsnius, kuriais siekiama destabilizuoti Ukrainą ir pažeisti jos suverenitetą, bus pasekmių“, – sakė B.Obama interviu „CBS News“.
Aukšto rango amerikiečių pareigūnai leido aiškiai suprasti, kad, jų nuomone, maksimalus rezultatas būtų pasiektas tokiu atveju, jei sankcijas Maskvai JAV įvestu vienu metu su Europos Sąjunga, kurią su Rusija sieja kur kas glaudesni ekonominiai ryšiai.
Tačiau jie pripažino, kad 28 nares turinčiai Bendrijai reikia laiko sankcijų procesui.
Jie taip pat leido aiškiai suprasti, jog skausmingiausių priemonių, kuriomis grasinama Maskvai – sankcijų svarbiausiems jos ekonomikos sektoriams, tarp jų kasybos bei energetikos – kol kas neketinama imtis.
Vašingtonas tas priemones laiko maksimalia bausme už bet kokį galimą rusų pajėgų įžengimą į Ukrainą ir mano, kad greitai įtikintų Europą prisidėti, nors tai neabejotinai turėtų skaudžių padarinių jos ekonomikai.
