Deryboms Baltuosiuose rūmuose užsitęsus iki vėlumos, niūriai nusiteikęs B.Obama sakė, jog derybininkai dirbs visą naktį ir kad jis penktadienio rytą tikisi gauti atsakymą iki šeštadienio vidurnakčio, ar įmanoma išvengti vyriausybės paralyžiaus.
„Dar liko keletas svarbių neišspręstų klausimų. Tai sudėtingi klausimai. Jie svarbūs abiem pusėms, todėl nesu pasiruošęs reikšti pašėlusį optimizmą, tačiau manau, jog šiandien esame labiau pažengę negu vakar“, – pareiškė prezidentas.
Jeigu „uždaroma“ vyriausybė, dirbti lieka tik tie valstybės tarnautojai, kurių veikla gyvybiškai svarbi JAV valstybei funkcionuoti.
Federalinės vyriausybės veiklos paralyžius reikštų, kad tūkstančiai valdininkų negalėtų vykdyti jokių darbų, galimai sutriktų JAV ekonomikos atsigavimas, taip pat padidėtų politinė rizika tiek demokratams, tiek respublikonams, kuriuos rinkėjai laikytų nesugebančiais pasiekti kompromiso.
B.Obama pažymėjo, jog vyriausybės paralyžius padarytų „milžinišką poveikį“ milijonams amerikiečių ir ekonomikos atsigavimui, tačiau sakė tikintis, jog derybininkai per naktį gali pasiekti didelę pažangą.
„Viliuosi, kad galėsiu palyginti anksti (penktadienį – red.) paskelbti Amerikos žmonėms, kad paralyžiaus buvo išvengta ir kad susitarimas užbaigtas“, – pareiškė prezidentas, kuris buvo priverstas atšaukti penktadienį planuotą kelionę į Indianą.
Investicijų bendrovė „Goldman Sachs“ apskaičiavo, kad vyriausybės paralyžiui užtrukus ilgiau nei savaitę, JAV ekonomika netektų daugiau nei 8 mlrd. dolerių federalinio biudžeto lėšų.
JAV valstybės biudžetą tvarko Kongresas, kuris patvirtina ir patikslina vykdomosios valdžios siūlomas biudžeto išlaidas. Biudžeto priėmimas yra vienintelė įstatymų leidėjų pareiga, nustatyta konstitucijoje.
JAV konstitucija skelbia, kad „neturi būti išduodami pinigai iš iždo kitaip nei remiantis įstatymais numatytais asignavimais“.
JAV finansiniai metai prasideda spalio 1 d. ir baigiasi rugsėjo 30 d. Jeigu iki šios datos Kongresas negali priimti biudžeto, gali būti nuspręsta laikinai pratęsti ankstesnių metų biudžeto galiojimo laiką (2010–2011 metais tai jau buvo). Jeigu prezidentas ir Kongresas nepajėgia pasiekti kompromiso dėl biudžeto, gali būti „uždaryta“ dalis federalinės vyriausybės.
Mat kovos su deficitu įstatymas (Antideficiency Act), pirmą kartą priimtas 1884 m., nustato, kad federalinės valdžios institucijos neturi teisės išleisti lėšų, jeigu tam nėra biudžeto asignavimų.
Būtent šio scenarijaus įgyvendinimas kelia grėsmę JAV ne pirmą kartą: nuo 1981 iki 2011 metų taip įvyko penkis kartus.
Jeigu „uždaroma“ vyriausybė, dirbti lieka tik tie valstybės tarnautojai, kurių veikla gyvybiškai svarbi JAV valstybei funkcionuoti. Prie jų priskiriami kariškiai, specialiųjų tarnybų darbuotojai, tarnautojai, užtikrinantys svarbiausių struktūrų darbą ir kt. Ir jie negauna darbo užmokesčio – jiems bus galima sumokėti tik tada, kai bus priimtas koks nors sprendimas dėl biudžeto.
Čia yra dar vienas juridinis paradoksas. Kovos su deficitu įstatymas skelbia, jog valstybės tarnautojai turi gauti darbo užmokestį, o savanoriška tarnyba federalinėje vyriausybėje draudžiama. Taigi federalinių struktūrų darbuotojai negali savanoriškai eiti savo pareigų tol, kol jų veikla nepripažinta gyvybiškai svarbia. Tačiau jeigu toks sprendimas priimtas, jų savanoriškas darbas tučtuojau tampa privalomu.
Didžiausio masto federalinės vyriausybės uždarymai įvyko 1995 ir 1996 m. (1981, 1984 ir 1990 metais uždarymai buvo trumpalaikiai). 1995 m. vyriausybė buvo uždaryta penkias darbo dienas, 1996 m. – 21 dieną.
Dėl to buvo sustabdytas licencijų ir kai kurių paskolų išdavimas, uždaryti nacionaliniai parkai ir valstybiniai muziejai (pavyzdžiui, didžiausias pasaulyje muziejus – Smithsono institutas), atsirado sunkumų užregistruoti pensininkus. Itin sunku buvo Kolumbijos federalinei apygardai (jos teritorijoje yra JAV sostinė Vašingtonas), nes jos visus finansus tvarko Kongresas.
JAV kongreso nacionalinės tarnybos skaičiavimais, laikinas vyriausybės uždarymas 1995 m. padarė šalies ekonomikai 800 mln. nuostolių.
1995 ir 1996 m. susidarė situacija, kuri itin primena dabartinę: prezidentui demokratui – tada šaliai vadovavo Billas Clintonas – priešinosi Kongresas, kurį kontroliavo respublikonai, ketinę sumažinti asignavimus kai kurioms socialinėms programoms. Respublikonų partijos populiarumas buvo itin didelis – 1994 m. jie pirmą kartą per 40 metų gavo daugumą Kongrese.
Viešosios nuomonės apklausos rodo, jog amerikiečiai tikisi pasiekti kompromisą dėl biudžeto, ir mano, kad dėl konflikto kaltos abi šalys.
Respublikonai aktyviai kovojo su B.Clintonu (jo populiarumas buvo gana žemas), o vienas iš šios kovos padarinių ir buvo vyriausybės uždarymas. Tačiau kompromiso dėl biudžeto nesuradimo padariniai skaudžiai atsiliepė respublikonams. 1996 m. pabaigoje Respublikonų partijos kandidatas pralaimėjo prezidento rinkimus B.Clintonui, taip pat sumažėjo partijos narių skaičius Atstovų Rūmuose.
Viešosios nuomonės apklausos rodo, jog amerikiečiai tikisi pasiekti kompromisą dėl biudžeto, ir mano, kad dėl konflikto kaltos abi šalys.
Tarnybos „Gallup“ apklausa rodo, kad 41 proc. apklaustųjų remia B.Obamą ir demokratus, 35 proc. – respublikonus.
Pagal televizijos kompanijos „NBC News“ ir laikraščio „The Wall Street Journal“ surengtos apklausos rezultatus, 20 proc. JAV gyventojų kaltina dėl krizės prezidentą, 20 proc. – demokratus Kongrese, o 37 proc. – respublikonus.
