Gyvenkime draugiškai
Atrodo, kad B.Obama visomis išgalėmis siekia pasakyti JAV visuomenei ir visam pasauliui: „Aš – ne George'as W.Bushas!“ Daugybė amerikiečių vertina jį kaip išgelbėtoją, padėsiantį šaliai išbristi iš ekonominės krizės. Bet tai ne vienintelis B.Obamos „mesijo“ politikos aspektas. Pastaruoju metu JAV prezidentas virto tikru taikos balandžiu, nešančiu gerąją naujieną pasauliui.
Visai neseniai jo administracija prapliupo draugystės pasiūlymais Rusijai. Tiesa, patys pasiūlymai buvo gana migloti ir nekonkretūs, bet vis dėlto jų esmė aiški - konfrontaciją reikia nutraukti. Ir štai dabar – Iranas. Ši valstybė buvo vienas pikčiausių JAV priešų nuo 1979 metų. Bemaž dėl visko, kas JAV netenkina Artimuosiuose Rytuose, amerikiečių nuomone, kaltas Teheranas. Nejau B.Obama iš tiesų gali patekti į istoriją kaip žmogus, nutraukęs šį epinį konfliktą? Prielaidų tam yra, jei abi pusės sugebėtų patenkinti bent jau didžiąją dalį viena kitos reikalavimų.
Nusiginkluokite
Nors B.Obama ir neišdėstė reikalavimų tiesiai šviesiai, aišku, kad pagrindinė „naujos pradžios“ sąlyga – Iranas turi nutraukti branduolinę programą. Nors niekas pasaulyje iš tiesų neturi aiškaus supratimo, ar Irano branduolinė programa iš tiesų yra karinė, JAV vis tiek neramu. Na, patiems amerikiečiams gal ir ramu, bet Izraeliui tai tikrai ne. Todėl Vašingtonui tenka rūpintis „geriausio draugo“ saugumu.
Kiti reikalavimai kur kas labiau atspindi JAV interesus. Iranui leista suprasti, kad jis turi liautis būti „viso blogio“ Artimuosiuose Rytuose šaltinis. Tai yra, neberemti „Hamas“ Palestinoje ir „Hezbollah“ Libane, o svarbiausia – nustoti grasinti nušluoti Izraelį nuo žemės paviršiaus. Dar viena svarbi susitaikymo sąlyga – Iranas turi paremti JAV pastangas stabilizuoti padėtį Irake ir Afganistane.
Nei daug, nei mažai... JAV reikalauja, kad Teheranas kardinaliai pakeistų savo politikos regione kursą. Mainais žadama draugystė. Tačiau juk ir Iranas, be abejonės, turi savų reikalavimų JAV. Jie taip pat kol kas nėra aiškiai išdėstyti, bet kai kuriuos galima nuspėti.
Irano religinis lyderis tiesiogiai neatmetė B.Obamos siūlymo pradėti intensyvų diplomatinį dialogą, bet aiškiai leido suprasti, kad Teheranas nežais „į vienus vartus“. JAV taip pat privalės atsisakyti kai kurių tradicinių politikos krypčių.
Patys ir nusiginkluokite
Irano dvasinis vadovas ajatola Ali Khamenei nedelsdamas viešai atsakė į JAV prezidento kreipimąsi, o jo kalbos esmę galima referuoti trumpai ir aiškiai: „Patys ir keiskite savo politiką!“ Irano religinis lyderis tiesiogiai neatmetė B.Obamos siūlymo pradėti intensyvų diplomatinį dialogą, bet aiškiai leido suprasti, kad Teheranas nežais „į vienus vartus“. JAV taip pat privalės atsisakyti kai kurių tradicinių politikos krypčių.
Šioje situacijoje iš karto aiškėja potencialus pozicijų nesuderinamumas. Bene svarbiausias Irano reikalavimas JAV – atsisakyti jų vykdomos „kolonistinės politikos“. Kitaip tariant, Teheranas reikalaus, kad JAV išvestų okupacines pajėgas iš Artimųjų Rytų valstybių ir, žinoma, nustotų remti „sionistų režimą“ Izraelyje.
Taip pat Iranas greičiausiai pareikalautų palikti ramybėje jo branduolinę programą, nes jokių konkrečių jos keliamo pavojaus įrodymų nėra, o Iranas yra suvereni valstybė ir, kaip ir bet kuri kita pasaulio šalis, turi pilną teisę kurti savo atominę energetiką. Automatiškai tai reikštų ir JAV bei Jungtinių Tautų sankcijų atšaukimą. Štai ir suderinkite abiejų pusių reikalavimus, jei tokie gudrūs.
O jei ne – karas
Nemažai analitikų pastebėjo ir tai, kad B.Obama kalbėjo apie diplomatinius sprendimus kaip apie prioritetinį variantą, tačiau neatmetė ir karinio sprendimo galimybės. Dar aiškiau apie tai pasisakė Izraelis, pareiškęs, kad karinis konflikto su „religiniais fanatikais“ sprendimas galėtų sekti nedelsiant, jei tik diplomatams nepavyktų susitarti.
Be to, net nepaisant akivaizdžių prieštaravimų tarp Vašingtono ir Teherano pozicijų (iš kurių svarbiausia ir sunkiausiai suderinama – Izraelis), reikia pripažinti, kad B.Obamos siūloma draugystė Iranui nėra kažkokia būtinybė. Teheranas išgyveno visus 30 konflikto metų ir greičiausiai galėtų sėkmingai ištempti dar tiek pat. B.Obama pareiškė, kad „Iranas galėtų užimti savo teisėtą vietą pasaulio tautų bendrijoje“. Bet negi tikrai tik JAV gali nuspręsti, kam leistina užimti „teisėtą vietą“, o kam ne.
Be to, jei Iranas iš tiesų kuria branduolinį ginklą, jam reikia ne draugystės su JAV, o viso labo tik šiek tiek daugiau laiko. Laiko, per kurį programa būtų baigta, ir Teheranas galėtų įgyvendinti savo senas svajones Izraelio atžvilgiu. Tai, žinoma, būtų savižudiškas žingsnis, bet kartais atrodo, kad Iranui ir tai mažai terūpi. Galiausiai, kodėl Iranas turėtų padėti amerikiečiams Irake ir Afganistane? Jie dabar ten sėkmingai įklimpę ir nebeturi resursų tolesnei ekspansijai. Teheranas puikiai supranta, kad JAV pilnai pasitraukus iš Irako Vašingtonas staiga vėl įgytų daugybę neturinčių ko veikti „laisvų“ kareivių. Nesunku atspėti, kuri šalis galėtų tapti realiausia kandidate jų užimtumui garantuoti.
