Ryškėjantis Edwardo Snowdeno asmenybės paveikslas, pagrįstas daugiausiai jo paties pasisakymas, rodo, kad jis yra žvaliai atrodantis kompiuterių virtuozas, nebaigęs vidurinės mokyklos, svajojęs tapti specialiųjų pajėgų kariu, virtęs nusivylusiu sraigteliu slaptosios biurokratijos mašinoje.
Tačiau jis išsaugojo paslaptingumo aurą, nors kelias dienas davė interviu Didžiosios Britanijos dienraščiui „The Guardian“, kurio vaizdo įrašo dalis paskelbta šio leidinio tinklalapyje.
E.Snowdenui sąžiningo ir itin rimto žmogaus įvaizdį sekasi derinti su gebėjimu dramatizuoti.
29 metų E.Snowdenas praeitą mėnesį pabėgo iš JAV į Honkongą, ketindamas paviešinti virtinę itin slaptų dokumentų, prie kurių jis galėjo prieiti dirbdamas Havajuose sistemų analitiku bendrovėje „Booz Allen Hamilton“, vykdančioje Nacionalinio saugumo agentūros užsakymus.
Jis atskleidė detalių apie stulbinamai plačias šnipinėjimo programas, kurių taikiniu tapo duomenys apie milijonų amerikiečių pokalbius telefonu, elektroninius laiškus ir įvairią veiklą internete, siekiant užkirsti kelią galimoms teroro atakoms.
Jungtinėms Valstijoms planuojant iškelti baudžiamuosius kaltinimus dėl šios informacijos nutekinimo, E.Snowdenas sakė Honkongo dienraščiui „South China Morning Post“, kad jis tikisi liktis šiame autonominiame Kinijos regione ir kad patiki „spręsti jo likimą Honkongo teismams ir žmonėms“.
Jis taip pat užsiminė svarstantis prašytis prieglobsčio Islandijoje arba Rusijoje ir spėliojo, jog Vašingtonas gali nusamdyti Kinijos gaujas, kad jį sučiuptų.
Priešai, kurių jis įgijo paviešinęs paslaptis, yra tokie galingi, kad „jeigu jie norės jus gauti – su laiku gaus“, E.Snowdenas sakė „The Guardian“, kuris pirmasis paskelbė tą informaciją.
E.Snowdeno nutekinti dokumentai padarė milžinišką poveikį. Tačiau kai kurie abejoja jo nupasakojimais apie savo įtaką, dirbant „Booz Allen Hamilton“ kontraktininku ir kitas gyvenimo detales.
Kodėl kas nors turėtų atsisakyti „gyvenimo Havajų rojuje ir (galimybės) uždirbti daugybę pinigų“, nuspręsdamas viską mesti, klausė E.Snowdenas – ir pats atsakė: nes jis suvokė, jog jo įgūdžiai IT srityje padeda kurti nuolat didėjančią „priespaudos architektūrą“, apie kurią jis jautė pareigą papasakoti žmonėms.
Kalbėdamas neįvardytoje vietoje Honkonge, jis sakė laikraščiui: „Tikrovė tokia, kad veikiau prisiimdamas didelę asmeninę riziką, norėdamas padėti pasaulio visuomenei – nesvarbu, ar ta visuomenė Amerikos, ar Europos, ar Azijos.“
E.Snowdeno nutekinti dokumentai padarė milžinišką poveikį. Tačiau kai kurie abejoja jo nupasakojimais apie savo įtaką, dirbant „Booz Allen Hamilton“ kontraktininku ir kitas gyvenimo detales.
Pavyzdžiui, jis tikino, uždirbdavęs 200 tūkst. dolerių per metus (apie 517 tūkst. litų) per metus. Tačiau bendrovė, kuri jį atleido, sakė, kad šis analitikas uždirbdavo 122 tūkst. dolerių (315 tūkst. litų) per metus.
„Aš, sėdėdamas prie savo darbastalio, turėjau įgaliojimus šnipinėti bet ką – pradedant jumis arba jūsų buhalteriu, baigiant federaliniu teisėju ar netgi prezidentu, jeigu būčiau turėjęs asmeninio elektroninio pašto (adresą)“, – E.Snowdenas sako „The Guardian“ vaizdo įraše.
Į pensiją išėjęs buvęs Nacionalinio saugumo agentūros (NSA) ir Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) direktorius generolas Mike'as Haydenas tvirtino, kad E.Snowdeno pareiškimai yra „absurdiški teisiniu ir technologiniu požiūriu“. Buvęs NSA generalinis inspektorius Joelis Brenneris (Džoelis Breneris) taip pat išsakė abejonių.
„Netikiu jo pareiškimu, – sakė J.Brenneris. – Jeigu jis bus teisiamas, manau, kad jis bus surastas, neteks savo leidimo (dirbti su slapta informacija) ir galiausiai atleistas.“
Tačiau J.Brenneris pažymėjo, kad E.Snowdenui veikiausiai buvo suteikta neįprastai aukšto lygio prieiga prie medžiagos, kuri neturėjo būti jam pasiekiama, ir kad šis faktas bus ištirtas.
E.Snowdenas taip pat daug ką nustebino pareiškimu, kad savo darbe jis „galėjo prieiti prie visų NSA darbuotojų sąrašų – visos žvalgybos bendruomenės ir slaptųjų agentų visame pasaulyje, (sužinoti) kiekvienos mūsų turimos stoties vietą, jų misijas ir taip toliau“.
„The Guardian“ žurnalistas Glennas Greenwaldas, kuris pirmasis pranešė apie telefoninio šnipinėjimo programą ir ėmė interviu iš E.Snowdeno, apibūdino jį kaip „labai tvirtą ir ryžtingą dėl fakto, kad jis pasielgė teisingai“.
Ilgametės E.Snowdeno merginos Lindsay Mills tėvas Jonathanas Millsas sakė, kad šis jaunuolis buvo „labai mielas. Drovus ir santūrus“.
„Jis visada turėjo tvirtus įsitikinimus, kas yra gera ir bloga, ir tai gana suprantama“, – teigė J.Millsas, kuris pridūrė, jog buvo „sukrėstas“, kai sužinojo apie E.Snowdeno veiksmus.
Savo tinklaraštyje L.Mills, kuri yra meno koledžą baigusi šokėja, savo vaikiną įvardija tik kaip „E.“
Pirmadienį ji rašė, kad „šią akimirką jaučiu tik vienatvę“. Ji teigė rašanti „ašaromis aplaistyta klaviatūra“ ir kad „gyvenimas kai kada nesuteikia progos tinkamai atsisveikinti“.
E.Snowdenas sakė „South China Morning Post“, kad nedrįso susisiekti su savo mergina arba savo šeima nuo sekmadienio, kai leido „The Guardian“ įvardyti jį kaip savo informacijos šaltinį.
Pensilvanijoje gyvenantis jo tėvas, anksčiau dirbęs JAV Pakrančių apsaugoje, trumpame interviu televizijai „ABC News“ sakė nerimaujantis dėl savo sūnaus ir dar ne visiškai įsisąmoninęs, kas nutiko. Lonnie Snowdenas sakė paskutinį kartą savo sūnų matęs prieš du mėnesius prie vakarienės stalo.
E.Snowdeno tėvai išsiskyrę, o jo motina Elizabeth Snowden atsisakė kalbėtis su žurnalistais, kai pirmadienio rytą išėjo iš savo namų Merilande.
Jos kaimynė Joyce Kinsey, gyvenanti šalia pilko kotedžų pastato ramiame Elikot Sičio rajone, sakė, E.Snowdeno motina, kurią ji pažinojo kaip „Wendy“ (Vendi), nusipirko tą butą prieš keliolika metų.
Būdamas maždaug 16 metų E.Snowdenas porą metų gyveno tame name vienas, be savo šeimos, teigė J.Kinsey. Jo motina atveždavo nupirkusi maisto, o kiekvieną savaitgalį apsilankydavo jo mergina.
J.Kinsey prisiminė matydavusi E.Snowdeną per žaliuzėmis užtrauktą langą, dirbantį prie kompiuterio „visą laiką – dieną ir naktį“. Jei susidarė įspūdis, kad vaikinas buvo „pamišęs dėl kompiuterių“.
E.Snowdenas dalį vaikystės praleido Vilmingtono mieste Šiaurės Karolinoje, bet vėliau jo šeima persikėlė į Vašingtono priemiestį Merilando valstijoje, kur gyvena daug vyriausybės darbuotojų. Jis lankė viešąją mokyklą Anos Arandel – nuo pradinių klasių iki pirmųjų trijų semestrų Arandel vidurinėje mokykloje Gambrilso miestelyje, sakė apygardos mokyklos atstovas.
E.Snowdenas „The Guardian“ sakė, kad nebaigė vidurinės, bet mokėsi kompiuterijos Merilando bendruomenės koledže.
E.Snowdenas armijoje tarnavo nuo 2004 metų birželio iki tų pačių metų rugsėjo, Fort Beninge Džordžijoje, kur buvo pareiškęs norą pretenduoti į specialiųjų pajėgų narius, sakė armijos atstovas pulkininkas Davidas H.Pattersonas (Deividas H.Patersonas) jaunesnysis. E.Snowdenas nebaigė bendrojo parengimo kurso ir buvo atleistas. Daugiau detalių armija neskelbia.
E.Snowdenas sakė, jog pasinaudojo savo, kaip kompiuterininko, įgūdžiais, kad gautų informacinių technologijų darbuotojo vietą CŽV, ir jog paskui greitai kilo karjeros laiptais.
Pasak E.Snowdeno, jis iš CŽV išėjo 2009 metais, kad pradėtų dirbti privačiam rangovui, ir buvo paskirtas į vieną NSA objektą karinėje bazėje Japonijoje.
