Tikėtina, kad nepergyvenusios dešimties milijonų gyventojų žūties, Europos valstybės būtų skyrusios didesnę savo išteklių dalį ekonomikos stiprinimui. Vokietija būtų tapusi ekonomine, moksline ir kultūrine supervalstybe.
JAV būtų išlikusi labiau izoliuota nuo pasaulio reikalų valstybe, kuri negerbtų moterų, juodaodžių, žydų ir kitų mažumų grupių teisių. Šios šalies lyderiais nebūtų tapę nei Barackas Obama, nei Johnas F.Kenedy.
Tikėtina, kad neįvykus Pirmajam pasauliniam karui, nebūtų išplėtotos branduolinių ginklų ir kompiuterių technologijos. Be to, tikriausiai šiandien pasaulyje nesinaudotume internetu. Visus šiuos išradimus paskatino milžiniškų lėšų investavimas į karinį sektorių. Tokios nuomonės 2014 m. išleistoje knygoje „Erchercogas Pranciškus Ferdinandas gyvas: pasaulis be Pirmojo pasaulinio karo“ laikosi britų istorikas Richardas Nedas Lebow'as.
JAV būtų išlikusi labiau izoliuota nuo pasaulio reikalų valstybe, kuri negerbtų moterų, juodaodžių, žydų ir kitų mažumų grupių teisių.
Jis tvirtina, kad būtent abu pasauliniai karai ir valstybių leidžiamos lėšos karui paskatino sparčią mokslo ir technologijų pažangą. Be didžiulių išlaidų karybai taip pat keliais dešimtmečiais būtų pavėlinta saugių kelionių oro transportu era.
„Antibiotikai taip pat būtų išrasti vėliau ir mes nebūtume išgyvenę informacinės revoliucijos“, – spėja R.N.Lebow'as. „Tikriausiai vienas geriausių dalykų, įvykusių JAV XX a. antrojoje pusėje, buvo didėjanti visuomenės tolerancija. Prieš Antrąjį pasaulinį karą JAV buvo rasistinė ir šiek tiek atsilikusi šalis“, – teigė britų istorikas.
Dėl į Pirmąjį pasaulinį karą patraukusių trūko darbo jėgos, kurią papildė dirbti pradėjusios moterys. Po karo pabaigos atsirado moterų teisių judėjimas, kuris reikalavo suteikti moterims rinkimų teisę. Spėjama, kad neįvykus karui, moterų teisių klausimas būtų atidėtas vėlesniam laikui.
R.N.Lebow'o knyga taip pat iškelia mintį, kad Austrijos – Vengrijos, Osmanų ir Rusijos imperijų žlugimas prisidėjo prie demokratijos plėtros visame pasaulyje. Jei nebūtų įvykęs Pirmasis pasaulinis karas, Vokietijai nebūtų primesta Versalio taikos sutartis ir A.Hitleris nebūtų pasinaudojęs šia vokiečių nuoskauda. Dėl to Europoje žydų skaičius būtų išaugęs ir, tikėtina, nebūtų sukurta Izraelio valstybė.
Vis dėlto, Rutgerso universiteto (JAV) politikos mokslų profesorius Jackas S.Levy tiki, kad Pirmasis pasaulinis karas būtų prasidėjęs ir be Austrijos – Vengrijos sosto įpėdinio nužudymo. Jis tai argumentuoja tuometine Berlyno baime dėl kylančios Rusijos galios, kuri galėjo kelti pavojų Vokietijos saugumui.
„Negalime šiandien tiksliai žinoti, kas būtų nutikę. Tačiau laikausi nuomonės, kad karas buvo neišvengiamas“, – teigia amerikiečių mokslininkas.
