Italija: Venetas
Kovo mėnesį 89 proc. Veneto, vieno iš 20 Italijos regionų su sostine Venecija, gyventojų internetinėje peticijoje balsavo už regiono nepriklausomybę, tai tapo partijos „Veneto Si“ įkūrimo pagrindu. Jos tikslas yra paskelbti referendumą dėl Veneto atsiskyrimo nuo Italijos. Tuo metu, kai daugelis nepriklausomybės judėjimų Europoje pažymi kultūrinius skirtumus, šio regiono gyventojai pažymi ekonomines priežastis: Italijos šiaurė sukuria apie du trečdalius šalies BVP. Šios partijos konkurentė „Lega Nord“ nepriklausomybės reikalauja jau nuo devintojo praėjusio amžiaus dešimtmečio, tačiau pastaruoju metu daugiau koncentruojasi ties didesnėmis federalinėmis teisėmis, o ne visiška nepriklausomybe.
Ispanija: Katalonija
Apie Katalonijos regiono norą tapti nepriklausomu kalbama garsiausiai. Šis regionas jau 1977 metais pasiekė autonomiją, tačiau pastaruoju metu vis didėja šio regiono žmonių palaikymas visiškos nepriklausomybės idėjai. Greta kultūrinių skirtumų minimos ir ekonominės priežastys – Katalonija yra varomoji Ispanijos jėga, ir šio regiono žmonės nepatenkinti tuo, kad jie turi išlaikyti kitus, kur kas skurdesnius šalies regionus. Katalonija neatsisako idėjos lapkritį surengti referendumą dėl nepriklausomybės, tačiau Madridas pareiškė, kad tai pažeistų šalies konstituciją.
Danija: Farerų salos
Farerai šiuo metu yra autonominis Danijai priklausantis regionas. Danijai stojant į Europos Sąjungą (ES), Farerų gyventojai referendume balsavo prieš įstojimą, todėl formaliai Farerai nėra ES teritorija, nors jai galioja daug lengvatų. Nepriklausomybės idėjos Fareruose yra gana gyvos.
Prancūzija: Korsika
Korsikos sala Prancūzijai priklauso nuo 1769 metų. 2003 metais buvo surengtas referendumas dėl didesnės autonomijos, tačiau jis sužlugo. Ši nepavykusi kampanija privertė nutilti grupuotę „Corsican National Liberation Front“, kuri buvo labai aktyvi du dešimtmečius. Tačiau separatistinių minčių sustiprėjimas Europoje gali atgaivinti ir Korsikos nepriklausomybės idėją.
Italija: Pietų Tirolis
Pietų Tirolis – provincija šiaurės rytų Italijoje. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą ji priklausė kaimyninei Austrijai, tačiau vėliau atiteko Italijai. 70 proc. žmonių čia kalba vokiškai ir jaučiasi esantys artimesni austriškai nei itališkai kultūrai. Šis regionas yra autonomiškas, jo ekonomika stipri dėl žemės ūkio ir turistų srauto, keliaujančio į Alpes. Nepriklausomybės idėjos jau seniai sklando šioje provincijoje, tačiau politinėms partijoms iki šiol nepavyko suorganizuoti rimtesnių žingsnių šia linkme.
Ispanija: Baskija
Autonominis Baskijos regionas, kaip ir Katalonija, garsiai skelbia apie savo siekius tapti nepriklausomu. Drastiškų, teroristinių metodų nepriklausomybei gauti griebiasi separatistinė grupuotė ETA.
Belgija: Flandrija
Flandrija yra vienas iš trijų Belgijos regionų, ir šalyje pastebima trintis tarp Flandrijos ir Valonijos regionų. Skirtumai yra net kalbiniai, nes šiaurinė Flandrija kalba flamandų kalba, o pietinė Valonija yra prancūzakalbė. Šiaurinė dalis yra pastebimai ekonomiškai stipresnė, ir tai viena pagrindinių priežasčių, kodėl Flandrijos gyventojai vis paskelbia apie norą atsiskirti.
Vokietija: Bavarija
Sunku įsivaizduoti Vokietiją be Bavarijos, tačiau dalis bavarų siekia didesnės autonomijos. Tiesa, kol kas jų balsas yra ne itin stiprus – 2009 metais atliktos apklausos parodė, kad tik 20 proc. bavarų norėtų nepriklausomos šalies, o tarp jaunimo šios idėjos dar mažiau populiarios.
