Protesto akciją ultraortodoksai nusprendė surengti, kai Aukščiausiasis Teismas nurodė skirti areštą grupei aškenazių, iš Europos kilusių žydų, kurie atsisakė siųsti savo dukras į mokyklą, kurią lanko iš Artimųjų Rytų kilusių žydų sefardų šeimų mergaitės.
Nors šis sprendimas supriešino ultraortodoksus aškenazius su sefardais, abiejų bendruomenių nariai susirinko į bendrą protestą prieš esą neleistiną sekuliarios valstybės kišimąsi į religinius reikalus.
Policijos atstovas Micky Rosenfeldas sakė, kad Jeruzalėje tūkstančiai policininkų pasiruošę užtikrinti tvarką per demonstraciją, kurioje, kaip manoma, dalyvaus „dešimtys tūkstančių“ protestuotojų iš visos šalies.
„Keli tūkstančiai pareigūnų dislokuoti visoje Jeruzalėje prie demonstraciją, kuri turėtų prasidėti apie vidurdienį“, – pareigūnas sakė naujienų agentūrai AFP.
Šių protestų centru tikriausiai taps miesto centre esantis Rusų Kiemo kvartalas, kuriame „prasikaltę“ tėvai, atstovaujantys maždaug 43 šeimoms, ketina atvykti netrukus po vidurdienio prieš dviejų savaičių areštą, skirto už nepagarbą teismui.
Apie 200 įpykusių protestuotojų susirinko Jeruzalėje trečiadienio vakarą, kurie svaidydami akmenis ir trukdydami eismui išprovokavo policiją panaudoti vandens patranką, nurodė M.Rosenfeldas.
Neramumai prasidėjo, kai Aukščiausiasis Teismas įsikišo į ginčą vienoje ortodoksų mokykloje Vakarų kranto šiaurėje esančioje Imanuelio nausėdijoje – joje gyvenantys tėvai, priklausantys Slonimo aškenazių chasidų bendruomenei, atsisakė leisti savo dukras mokyti kartu su sefardų mergaitėmis.
Teismas nurodė tėvams iki trečiadienio grąžinti dukras į mokyklą, nurodęs, kad priešingu atveju jiems bus skirtas areštas dėl teismo negerbimo. Užsispyrę tėvai teismo nurodymo nevykdė.
Siekiant išsklaidyti įtampą, Izraelio prezidentas Shimonas Peresas susitiko su šveitimo viceministru Meiru Porushu, kuris priklauso aškenazių ultraortodoksų Vieningojo Toros judaizmo partijai (UTJ).
Tikėtasi, kad per šį susitikimą viceministras prašys prezidento suteikti malonę nusikaltusiems tėvams.
Tačiau prezidentas gali suteikti malonę tik baudžiamuosius nusikaltimus įvykdžiusiems asmenis, o ne tiems, kurie buvo nubausti už nepagarbą teismui.
Slonimo aškenazių tėvai tvirtina, kad jų sprendimą lėmė ne rasistiniai sumetimai, o religinių apeigų skirtumai tarp aškenazių ir sefardų.
