JT rado slaptų kalėjimų visame pasaulyje

JT paskelbė sąrašą, kuriame nurodyta keliasdešimt šalių–pažeidėjų.  „Slaptas laikymas kalėjimuose kovojant su terorizmu tebėra rimta pasaulinio masto problema“, – sakoma 226 puslapių ataskaitoje, kurią parengė keturi nepriklausomi JT ekspertai, metus laiko nagrinėję duomenis apie lėktuvų skrydžius ir apklausę buvusius kalinius. Ataskaita bus pristatyta JT Žmogaus teisių tarybai kovo mėnesyje.

Prisidengia kova su terorizmu

Ekspertų nuomone, kaltininkus laikas patraukti atsakomybėn, o aukoms ir jų giminaičiams reikia išmokėti kompensaciją.

„Slaptą įkalinimą savaime galima vertinti kaip kankinimą arba žiaurų elgesį ir su tiesioginėmis aukomis, ir su jų šeimų nariais“, – mano ataskaitos autoriai.

Tikrasis slaptų kalėjimų tikslas yra nuslėpti tą faktą, kad kaliniai buvo kankinami arba žeminami siekiant gauti informacijos, arba siekiant priversti juos tylėti, sakoma dokumente.

Pasak ekspertų, Ženevos konvencijos draudžia slaptus kalėjimus. Niekuo negalima pateisinti slapto įtariamųjų įkalinimo – nei nepaprastąja padėtimi šalyje, nei ginkluotu konfliktu, nurodo ataskaitos autoriai.

„Nepaisant aiškaus uždraudimo, slapti kalėjimai veikia po visą pasaulį prisidengus kova su terorizmu“, – sakoma ataskaitoje.

Slapti CŽV kalėjimai

Po išpuolių Niujorke ir Vašingtone 2001 metų rugsėjo 11 dieną JAV prezidentas George`as W.Bushas (paskelbė pasaulinį karą su terorizmu ir davė nurodymą pastatyti kalėjimą prie JAV karinės bazės Gvantaname Kuboje ir kitus kalėjimus žmonėms, kurie kaltinami sąsajomis su islamistinės organizacijos „al Qaeda“ ir Talibano judėjimo veikla.

„Slaptas įkalinimas gali būti įvairių formų. CŽV pastatė savus tardymo izoliatorius „itin vertingiems areštuotiesiems“. CŽV prašė kitas šalis... slaptai laikyti areštuotus įtariamuosius ir tardyti juos (JAV žvalgybos agentūrų) vardu“, – sakoma ataskaitoje.

Prasidėjus karui Afganistane ir Irake, kaliniams buvo uždrausta bendrauti su šeimomis, jiems buvo atimta teisė į teismo procesą ir gynybą teisme.

Daugelis CŽV sulaikytų žmonių buvo perduota į Etiopijos, Džibučio, Egipto, Jordanijos, Maroko, Pakistano ir Sirijos kalėjimus. Kai kurie buvo nugabenti į Jungtinių Valstijų sąjungininkių – Lenkijos, Tailando ir Rumunijos izoliatorius, sakoma ataskaitoje.

„CŽV susijusi su sulaikymu ir kalinių perdavimu, taip pat klausimų tiems, kurie laikomi užsienio valstybių kalėjimuose, sąrašo sudarymu“, – sakoma ataskaitoje.

„Lygiai taip pat sunku sužinoti ką nors apie žmones, laikomus kalėjimuose kitų šalių, pirmiausia Didžiosios Britanijos ir Kanados, prašymu“, – sakoma ataskaitoje.