Sveikatos apsaugos departamentas nurodo, kad pacientai gali būti nepriimami skubiosios pagalbos skyriuose, tačiau taip nutinka tik itin retais atvejais, kai konkreti ligoninė nebesusidoroja su ligonių skaičiumi. Kai kurios ligoninės, neturėdamos pakankamai lovų bei gydytojų, neatsisako padėti pacientams, tačiau jie priversti laukti daugybę valandų koridoriuose ar paguldomi tiesiog ant neštuvų.
Ligonių priežiūra prastėja
Vusteršyro karališkosios ligoninės priėmimo skyriuje pirmąją sausio savaitę mirė du pacientai, belaukdami savo eilės pas gydytoją. Šios netektys buvo paskutinis lašas, perpildęs taurę ir paskatinęs Raudonąjį Kryžių sukritikuoti šalies sveikatos sistemą.
Minėta labdaros organizacija dažnai padeda poliklinikoms bei ligoninėms, kuomet jos nebespėja dirbti. Reikalui esant, darbuotojai padeda pacientams grįžti namo ar pabūna su tais, kurie negali patys savimi pasirūpinti. Už šias paslaugas labdaros organizacija kasmet gauna 10–12 mln. svaro sterlingų. Raudonojo Kryžiaus vadovas Mike'as Adamsonas nebeiškentė ir viešai kreipėsi į žmones, atskleisdamas, kad humanitarinė krizė sveikatos apsaugos sistemoje reiškia grėsmę tautos sveikatai ir gerovei.
„Žmonės išleidžiami iš ligoninių į chaotiškas sąlygas namuose. Nugriūva ir jų niekas neranda valandų valandas. Ligoninėse jų nenuprausia, nes trūksta prižiūrėtojų. Tie žmonės išgyvena krizę, apie kurią pradėjome kalbėti pastarosiomis savaitėmis. Vadiname tai humanitarine krize ir nelaikome to smulkmena. Ir tai privalome pasakyti garsiai“, – laikraščiui „The Times“ rašė Raudonojo Kryžiaus vadovas. Jis pridūrė, kad tokia situacija apie 20-ies šalies ligoninių kasdienybė.
Jungtinės Karalystės sveikatos sistema jau kurį laiką susiduria su sunkumais.
Jungtinės Karalystės sveikatos sistema jau kurį laiką susiduria su sunkumais. Gydytojai priversti dirbti viršvalandžius, po keliolika valandų iš eilės, nes trūksta specialistų. Jaunieji medikai streikuoja dėl per mažų atlyginimų, o ligoninių vadovybės skundžiasi lėšų, reikalingų atnaujinimams, trūkumu. Skelbdamas 2016-ųjų biudžetą buvęs kancleris George'as Osborne'as sumažino ligoninės įrangai skiriamas lėšas 1,1 mlrd. svaro sterlingų. Tad nepasitenkinimas vis didėja.
Kaltina senėjančią populiaciją
Sulaukus kritikos sveikatos apsaugos atstovai puolė gintis ir tikinti, kad perpildyti priėmimo skyriai negali būti vadinami humanitarine krize ir lyginami su karo lauko ligoninėmis. Sveikatos komiteto pirmininkė, parlamentarė Sarah Wollastone savo socialinio tinklo „Twitter“ paskyroje paskelbė: „Taip socialinės rūpybos srityje krizė egzistuoja, tačiau terminas humanitarinė krizė – perdėtas. Ji nėra tokia, kaip Sirijoje ar Jemene.“
Jai pritarė ir šalies premjerė Theresa May, paneigusi Raudonojo Kryžiaus kaltinimus. Paskelbusi, kad medicinos sektoriaus darbuotojams, dirbusiems per Kalėdas bei Naujųjų metų naktį, skyrė 150 tūkst svaro sterlingų premijas, ministrė pirmininkė sutiko, kad priėmimo skyriai buvo perpildyti. Kita vertus, T.May, pabrėžė, kad humanitarine krize vadinti sunkiausią per metus žiemos laikotarpį nėra tikslinga. Be to, premjerės teigimu, didžiulį spaudimą gydymo įstaigos jaučia ir dėl senėjančios populiacijos.
T.May nepraleido progos ir įgelti valdžiai, kuri, esą, per daugybę metų nesprendė vis gilėjančios problemos: „Priėmėme keletą neatidėliotinų sprendimų, susijusių su šiuo klausimu. Ieškome būdų užtikrinti geriausią pacientų priežiūrą ir priimti ilgalaikį sprendimą. Tai yra problema, nuo kurios vyriausybė slėpėsi metų metus.“
Ieškome būdų užtikrinti geriausią pacientų priežiūrą ir priimti ilgalaikį sprendimą. Tai yra problema, nuo kurios vyriausybė slėpėsi metų metus.
Britų medicinos asociacija stebėjosi politikės reakcija į iškeltą problemą. Esą nuo savo kadencijos pradžios ji nepadarė visiškai nieko, kad sveikatos sistemai būtų skiriama daugiau lėšų.
„Lovų trūkumas ir nepakankamas socialinės priežiūros finansavimas paskatino Raudonąjį Kryžių paskelbti apie humanitarinę krizę. T.May negali ir toliau slėpti galvos smėlyje, kai situacija šiose srityse akivaizdžiai blogėja“, – sakė asociacijos pirmininkas Markas Porteris bei siūlė vyriausybei spręsti sudėtingiausią padėtį per dešimtmečius.
Kalti patys pacientai?
Sveikatos sekretorius Jeremy'is Huntas taip pat kategoriškai paneigė Raudonojo Kryžiaus kaltinimus ir pridūrė, kad situacijai gerinti būtinas pačių pacientų bendradarbiavimas bei sąmoningumas.
Nors labdaros organizacijos teigimu, su problemomis susidūrė apie 20 priėmimo skyrių šalyje, J.Huntas tvirtino, kad tokių vos vienas ar du.
„Mums reikia visuomenės pagalbos ir supratimo, kad priėmimo skyriai nėra skirti problemoms, kurias gali išspręsti bendrosios praktikos gydytojai poliklinikose. Apie 40 proc. ligonių nereikia skubios pagalbos, mes turime rasti būdą, kaip sumažinti šį skaičių“, – sakė sveikatos sekretorius.
Politikas neigė, kad medicinos sistemai trūksta lėšų, nors pripažino, kad kas savaitę šalyje dėl blogos priežiūros ar gydymo miršta apie 150 pacientų.
Mums reikia visuomenės pagalbos ir supratimo, kad priėmimo skyriai nėra skirti problemoms, kurias gali išspręsti bendrosios praktikos gydytojai.
Sveikatos departamentas skelbia, kad Jungtinės Karalystės ligoninių priėmimo skyriuose pacientams savo eilės laukti reikia iki 4 valandų. Tiesa, žiemos laikotarpiu, laukimas gali trukti ir iki keliolikos, retais atvejais, keliasdešimt valandų. Dėl tokių nesusipratimų J.Huntas taip pat kaltina pačius pacientus, esą, nemąstančius, kad galėtų pirma nuvykti į polikliniką.
Priėmimo pas šeimos gydytoją poliklinikoje pacientams reikia laukti apie savaitę. Jei ligonis sunkiai serga, jam streikuoja kvėpavimas ar turi problemų su širdimi, priėmimas gali būti paspartintas, tačiau tai tik retais atvejais.
Oficialiais duomenimis, paskutiniąją praėjusių metų savaitę greitosios medicinos pagalbos telefonu 111 šalyje skambino rekordiškai daug žmonių – 457 tūkst. Šiuo numeriu Jungtinėje Karalystėje skambinama, kai pacientas nežino, ką daryti – kviesti greitąją pagalbą, važiuoti į ligoninės priėmimo skyrių ar laukti eilės apsilankymui poliklinikoje.
Tą pačią savaitę ligoninėse pritrūko lovų, į kai kurias pacientai nebebuvo priimami, mat pasipylė ne tik peršalimo ligos, bet ir noro viruso epidemijos aukos.
Skaičiuojama, kad per visą gruodį priėmimo skyriai atsisakė padėti pacientams daugiau nei 140 kartų, o tai yra 63 proc. daugiau, nei per tą patį laikotarpį pernai.
