Kalnai ir vanduo turi daug bendra, nes žemės paviršius labai susijęs su atmosferiniais krituliais. O pastarieji taip reikalingi Arabijos pusiasalio gyventojams. Tačiau tokio projekto, apie kokį svajoja JAE gyventojai, dar nėra buvę, tačiau šeichai iš Artimųjų Rytų tiek uždirba pardavinėdami naftą, kad net ir pakeisti klimatą regione jie gali pajėgti.
Vandens ištekliai mažėja
Per metus čia iškrenta vos 80–100 litrų vandens į kv. m. Karšti vėjai džiovina orą, o temperatūra didžiąją metų dalį siekia 30–40 laipsnių.
Kaip tik todėl jie skyrė beveik milijoną dolerių vien tam, kad būtų sukurti du kalnų masyvų projektai, kurie padės išsaugoti tradicinį arabų gyvenimo būdą. Nes be lietaus jiems gali tekti atsisakyti datulių, eukaliptų auginimo ir milžiniškais kiekiais importuoti vandenį.
Emyratai įsikūrę dykumose, kur per metus iškrenta vos 80–100 litrų vandens į kv. m. Karšti vėjai džiovina orą, o temperatūra didžiąją metų dalį siekia 30–40 laipsnių, tad gyventi čia nėra lengva.
Kaip teigia vietos ekspertai, patys gyventojai ir valdžia tik blogina situacija, kadangi maža to, jog tai vienas sausiausių kraštų pasaulyje, tai dar ir vienas pilietis sunaudoja per dieną dvigubai daugiau vandens nei Europos Sąjungos gyventojas. Daug vandens reikia ir žemdirbiams, kurie esą tebedirba senoviniais metodais ir jiems reikia drėkinti savo žemes.
Nors tvn24.pl kiek abejoja oficialios informacijos tikslumu, vis dėlto nepaneigiamas faktas – iš žemės gelmių siurbiami didžiuliai kiekiai vandens, tad jo ištekliai mažėja. O dangoraižių, biurų su kondicionieriais, stadionų ir privačių turtingųjų šeichų sodų tik daugėja.
Gelbės kalnai?
Tad arabus gali išgelbėti kalnai. Kadangi ten jų nėra, imtasi juos supilti dirbtiniu būdu.
Šalyje, kur lyja gerokai gausiau, kalnai vaidina svarbų vaidmenų. Visų pirma, Uoliniai kalnai JAV, kurie sulaiko dideles oro mases iš Ramiojo vandenyno, neleisdami lietui pasiekti Vidurio Vakarų dykumų. Panašią situaciją sudaro kalnai Skandinavijoje ir Tatrai. Šis Lenkijoje esantis kalnų masyvas yra puikus pavyzdys, kaip galima būtų pasiekti panašų efektą, kokį sukuria gamta.
Pagrindinis tikslas ketinant supilti naujus kalnus turi būti siekis sulaukti kuo daugiau orografinių kritulių. Tai krituliai, susiję su vertikaliomis oro masėmis, kurias sukelia jų kelyje pasitaikantys kalnai. Kalnynas verčia šias oro mases kilti į viršų, oras atvėsta ir praranda dalį garų, nes susidaro lašai. O tai juk ir yra lietus.
Pasak klimatologų, vienoje ar kitoje vietoje stovintys kalnai turi įtakos krituliams. Žiūrint į visos Europos kritulių žemėlapius, tampa aišku, kad kalnuotose vietovėse kritulių per metus iškrenta daugiau nei žemumose. Tarkim, Lenkijoje daugiausia kritulių iškrenta Tatruose ir Sudetuose. 1987 metrų virš jūros lygio aukštyje metinis kritulių kiekis yra 17 kartų didesnis nei JAE, kai tuo tarpu žemumuose – tik šešis kartus.
Kalnus jau turi
Vis dėlto kritulių kiekis priklauso nuo daugelio rodiklių, tokių kaip aukštis virš jūros lygio ir kuria pasaulio kryptimi tęsiasi tie kalnai. Tačiau Lenkijos kalnai negali tapti atitikmeniu JAE, kadangi skiriasi klimato juostos – Arabijos pusiasalyje yra kur kas karščiau ir sausiau.
Iš žemės gelmių siurbiami didžiuliai kiekiai vandens, tad jo ištekliai mažėja.
Klausimų turėtų kelti ir kaštai: nors JAE yra itin turtinga šalis, tačiau net jiems reiktų apsvarstyti, kokios sumos dar būtų protingos.
Dar vienas dalykas – JAE turi kalnus, tiksliau, jų teritoriją siekia Hadžaro kalnų pakraštys, o šie kalnai sulaiko didžiules oro mases, todėl pusiasalyje taip sausa. Tame pakraštyje, kurio kalnai nesiekia, kritulių per metus iškrenta tris keturis kartus daugiau. Bet tai nėra didelis kiekis, tad nežinia, ar mokslininkai norės kurti antrą tokį pat kalnyną. Iš kitos pusės – gal šiame klimate ir neįmanoma prisišaukti daugiau kritulių.
Todėl darbai tęsiami. Pirmasis etapas turėtų būti baigtas jau rugpjūtį, o jau tada bus mąstoma, kur kalnų masyvas galėtų iškilti.
Kalnus prieš kelerius metus planavo supilti ir Nyderlandai. Tokiu būdu šalis ketino įgyti žiemos kurortus ir sukurti žiemos sporto bazes. Buvo apskaičiuota, kad tai kainuos 170 milijardų dolerių. Tad kalnų Nyderlanduose vis dar nėra.
