Kai kurie, kaip Stevenas ir jo draugė Kathryn, savo tuneliuose esančius namus rūpestingai įsirengė: jų 122 kvadratinių metrų būste yra dvigulė lova, drabužinė ir net knygų lentyna. Pora čia gyvena jau penkerius metus. Iš vandens šaldiklio ji pasigamino sau dušą, ant sienų pasikabino paveikslus ir pamažu papildo savo nedidelę iš šiukšlynuose rastų knygų sudarytą biblioteką.
Nuotraukas apie gyvenimą tuneliuose rasite čia.
Tačiau jų daiktai yra atsargiai sudėti į plastikines dėžes, taip siekiant apsaugoti nuo kenksmingo vandens, besikaupiančio ant grindų, – nuo tuneliuose esančio vandens pabėgti faktiškai neįmanoma.
Giliai po Las Vegaso spindinčiomis šviesomis yra niūrus labirintas, kuriame gyvena nuodingi vorai. Tačiau, be jų, šiuose, bemaž 322 kilometrus nusidrikusiuose tuneliuose gyvena apie 1 000 žmonių„Lovą radome prie gyvenamųjų namų komplekso stovėjusiame šiukšlių konteineryje, – paaiškino Stevenas. – Dažniausiai mes pasiimame daiktus, kuriuos žmonės išmeta. Vieno žmogaus šiukšlės yra kito žmogaus auksas. Daiktus susirenkame vėlai naktį, kad žmonės mūsų nematytų, nes visa tai verčia jaustis gėdingai.“
Stevenas buvo priverstas apsigyventi tuneliuose, kai dėl priklausomybės nuo heroino neteko darbo. Vyras tikina dabar narkotikų visiškai atsisakęs. Pora išgyvena iš atsitiktinių lėšų, tarp kurių – ir tos, kurias pavyksta rasti netyčia paliktas kazino lošimo bankomatuose. Stevenas tikina sykį viename bankomate radęs 997 JAV dolerius (2 419 litų).
Tunelyje gyvena ir Amy bei Junioras, susituokę vienoje iš populiariausių Las Vegaso vietų – Shalimaro koplyčioje, bet per medaus mėnesį jau atsikraustę į tunelius. Savo namus jie prarado, kai po savo keturių mėnesių sūnaus Brady mirties įniko į narkotikus.
„Girdėjau, kad Las Vegasas yra gera vieta ieškotis darbo. Tačiau buvo sunku ir mes buvome priversti gyventi po MGM kazino laiptais, lauke, – pasakojo Amy. – Tuomet susipažinome su vaikinu, gyvenančiu tuneliuose. Nuo to laiko mes čia.“
Žurnalistas Matthew O'Brienas, pirmą sykį sužinojęs apie tuneliuose gyvenančius žmones, kai tyrė žmogžudystės atvejį, įkūrė „Šviesos spindėjimo“ fondą, kurio tikslas – padėti tuneliuose gyvenantiems žmonėms.
„Tai normalūs įvairaus amžiaus žmonės, nuklydę nuo savo kelio po dažniausiai trauminių įvykių. Daugelis iš jų yra karo veteranai, kenčiantys dėl potrauminio streso. Šiuo metu nežinoma, kiek tuneliuose gyvena vaikų, nes jų niekas nerodo. Tačiau mačiau įrodymų, kad vaikai ten taip pat gyvena – įvairių žaislų“, – pasakojo vyras.
Jis net yra parašęs knygą apie tunelyje gyvenančius žmones, pavadintą „Po neonu“.
Nuotraukose matyti, kaip skurstantys ir viltį praradę žmonės sukūrė bendruomenę po miestu ir net skyrė vieną iš tunelių sekcijų menui, išpaišydami sienas sudėtingais grafiti piešiniais.
