JAV sprendimas didinti karinių pajėgų skaičių Afganistane newsweek.com kalbintiems analitikams atrodo pagrįstas. Esą mažai kas tikėjo analogišku JAV sprendimu ir 2007-aisiais, tačiau padidinus karių skaičių Afganistane, talibų išpuolių bei civilių aukų sumažėjo. Tikimasi, kad civilių saugumo užtikrinimas JAV padės užkariauti daugiau afganų simpatijų.
Perversmai Pakistane ir Venesueloje
Antroji prognozė – ekonomikos griūtis Kinijoje. Lengvi pinigai perkaitino šios šalies akcijų bei nekilnojamojo turto rinkas ir verčia nerimauti daugelį stambių investuotojų. Net Kinijos valdžia perspėja, kad nemaža dalis valstybės paskolų ir investicijų tapo rinką kaitinančiais pinigais. Tačiau gamyba ir investiciniai projektai nestabdomi, todėl Kinijos ekonomika gali subyrėti. Jei tai atsitiks su bankų krize, prekybos karais bei sulėtėjusiu Kinijos augimu, tai pajus visas pasaulis.
Prognozuojama, kad Pakistane pasikartos karinis perversmas. Šios šalies prezidentas Asifas Ali Zardari nėra populiarus tarp gyventojų, tačiau dar daugiau nerimo kelia tai, kad jam linkę nepaklusti premjeras, Užsienio reikalų ministerija, taip pat didelė dalis karinių pajėgų, rašoma newsweek.com. Jei valdžią perims karinės pajėgos, jos bus dar nepalankesnė Vašingtonui – JAV turės dar vieną aikštingą Afganistano karo partnerį.2010-aisiais atotrūkis tarp Brazilijos ir kitų besivystančios ekonomikos šalių (Rusijos, Kinijos bei Indijos) vis didės.
Kitas perversmas laukia Venesuelos. Šios šalies diktatorius Hugo Chavezas taip pat neturi visuomenės paramos. Kainos, 2009-aisiais šoktelėjusios per 30 proc., bus dar didesnės ateinančiais metais, o infliacija labiausiai kirs nepasiturintiems. H.Chavezas nesiėmė investicijų į kelius ir elektros tinklus, todėl vis labiau sutriks elektros tiekimas. Taip pat augs valstybės skola, tęsis šaltasis karas su Kolumbija (viena svarbiausių Venesuelos prekybos partnerių) – šios problemos paralyžiuos ekonomiką, kris šalies BVP. Šalyje smarkiai išaugs nusikalstamumas ir vidurinės klasės gyventojai, patys į aukštumas iškėlę H.Chavezu, pasipiktinę jį vėl nuvers.
Brazilija taps „naująja Kinija"
Ramu nebus ir Europoje. Šiemet Šveicarijoje uždrausta statyti minaretus, Prancūzijoje vyksta tyrimai dėl draudimo vilkėti burkas (musulmonių drabužis – 15min.lt past.). Yra galimybė, kad kitais metais prognozuojami perversmai Pakistane bei Venesueloje, finansinės krizės Europoje bei Kinijoje, svaro sterlingo kurso kritimas, Brazilijos sustiprėjimas, santykių tarp JAV ir Kubos atšilimas, tautinių bei religinių mažumų neramumai Europoje.
Europoje nacionalinės ir religinės mažumos gali sukilti prieš tokius rasistinius sprendimus. Tai ypač tikėtina Prancūzijoje, nes daliai šalies politikų dabartinis musulmonų pasipiktinimas dėl diskriminacijos yra parankus.
Prieš Iraną bus imamasi tarptautinių sankcijų, prognozuoja newsweek.com. Kartkartėmis šios šalies gatves dar užplūsta protestuotojai prieš dabartinį prezidentą Mohammedą Ahmadinejadą, o jo šalininkai didina savo politinę bei ekonominę galią įkalindami disidentus bei pigiai išpirkdami valstybines kompanijas. Todėl Irano negalima pavadinti diplomatišku ir linkusiu į derybas. Newsweek.com teigia, kad neišvengiamai bus rasta dar vienas atominio ginklo vieta ir Jungtinės Tautos neturės kito pasirinkimo, tik imtis nemažų sankcijų. Ekonominis spaudimas daugiausia paveiks žemas bei vidutines pajamas turinčias gyventojų klases.
Brazilija taps „naująja Kinija“, teigiama prognozėse. 2010-aisiais atotrūkis tarp Brazilijos ir kitų besivystančios ekonomikos šalių (Rusijos, Kinijos bei Indijos) vis didės. Rusija jau pasitraukė iš šių varžybų – agresyvi, autoritarinė Vladimiro Putino politika atbaido užsienio investicijas. Indija vis dar auga, tačiau yra įkalinta nestabiliame regione. Kinija kol kas yra patraukliausia šalis užsienio investicijoms, tačiau jos link sėlina ekonomikos perkaitimas. Tuo tarpu Brazilijos ekonomika ateinančiais metais augs 8 procentais, daugės investicijų, susijusių su 2016 m. olimpinėmis žaidynėmis Rio de Žaneire.
Europą krės dar viena krizė
Didžiojoje Britanijoje ateinančiais metais vyksiantys parlamento rinkimai gali atnešti netikėtumų. Konservatorių valdžia prieš leiboristus jau dabar silpnėja, o po rinkimų jie gali negauti absoliučios daugumos. Tada tektų sudaryti koaliciją su liberaldemokratais, tačiau koalicija būtų per silpna prastumti skausmingus sprendimus dėl milžiniškos valstybės skolos. Tada kristų investuotojų pasitikėjimas, šalies reitingas tarptautinėse rinkose ir smuktų svaro sterlingo kursas, o ekonomika atsidurtų gilioje duobėje.
Dar kartą finansų krizė gali sukrėsti ir likusią Europą – šį kartą dėl valstybių įsiskolinimo. Ispanijos, Airijos ir Didžiosios Britanijos valstybės biudžeto deficitas viršija 12 proc., o Graikijos ekonomika dėl milžiniško deficito jau griuvo gruodį, o euro zonos šalys negali imtis tokių priemonių kaip papildomų pinigų kiekio spausdinimo ar devalvacijos, teigiama newsweek.com.
Jei mirs Fidelis Castro, santykiai tarp Kubos ir JAV atšils. Valdžia bus perduota jo broliui Rauliui, tačiau Kuba pernakt nepasikeis. R.Castro tikriausiai suvoks, kad šalies ekonomikai būtų naudinga atnaujinti santykius su JAV, todėl Kubos antiamerikietiška retorika pasikeis. B.Obamos administracija, pasisakanti už santykių atnaujinimą, jau ateinančių metų pabaigoje pareikš, kad santykiai su Havana stabilizuosis iki 2013-ųjų.
