Katastrofą tiriantis komitetas dar sustiprino abejones dėl šios skaudžiausios Lenkijos pokario tragedijos, nurodęs, jog orlaivio įgula kelis kartus buvo įspėta, kad oro sąlygos Smolenske netinkamos tūpti.
Praėjus daugiau nei penkioms savaitėms po tragedijos tyrėjai dar nepateikė konkrečių išvadų apie nelaimės priežastis. Tačiau jie aiškiai nustatė, jog teroro akto, sprogimo, gaisro ar aviacijos technikos gedimo skrydžio metu nebuvo.
„Nustatyta, kad kabinoje buvo asmenų, kurie nebuvo įgulos nariai“, – trečiadienį Maskvoje sakė Tarptautinio aviacijos komiteto (TAK), tiriančio lėktuvų katastrofas buvusioje Sovietų Sąjungoje, pirmininkė Tatjana Anodina.
„Vieno balsas tiksliai nustatytas, kitą ar kitus turi papildomai nustatyti Lenkijos specialistai. Tai svarbu tyrimui“, – nurodė ji.
Lėktuvas turėjo maždaug 19 tonų degalų, jų pakako skrydžiui nustatytu maršrutu, taip pat į pasirinktus atsarginius aerodromus, – teigė Aleksejus Morozovas.T.Anodina nepateikė daugiau jokios informacijos apie pilotų kabinoje buvusius asmenis.
TAK vadovė pabrėžė, jog prezidento orlaivio įgula „laiku gavo duomenis apie meteorologinę padėtį ir atsarginius aerodromus iš Minsko dispečerių punkto, Smolensko šiaurinio aerodromo, taip pat iš Lenkijos gynybos ministerijos lėktuvo Jak-40, kuris nutūpė aerodrome maždaug prieš pusantros valandos iki katastrofos, įgulos“.
Rusų gamybos lėktuvo Tu-154 katastrofa įvyko tvyrant tirštam rūkui, ir tyrėjai pirmą kartą oficialiai patvirtino, kad orlaivio įgula nepaisė dispečerių įspėjimų nesileisti.
„Smolensko šiaurinio aerodromo dispečeris du kartus įspėjo įgulą, kad aerodrome rūkas, matomumas 400 metrų, galimybių tūpti nėra“, – sakė TAK technikos komisijos vadovas Aleksejus Morozovas.
„Rengdamasi skrydžiui įgula pasirašė, kad gavo meteorologijos duomenis, kuriuos sudarė faktinis oras ir prognozė išskridimo aerodrome, atsarginiuose aerodromuose, taip pat oro prognozė skrydžio maršrute“, – aiškino jis.
Bet „faktinio oro ir prognozės paskirties aerodrome – Smolensko šiauriniame aerodrome, taip pat operatyvios informacijos NOTAM, įgula neturėjo“, pabrėžė A.Morozovas.
Pasak jo, likus 16 min. iki katastrofos prezidento lėktuvo Tu-154 įgula taip pat gavo pranešimą iš Lenkijos gynybos ministerijos lėktuvo Jak-40, kuris kiek anksčiau tą pačią dieną sėkmingai nutūpė šiame aerodrome, kad matomumas – 400 metrų.
Tuomet, „likus keturioms minutėms iki nelaimės, Jak-40 įgula informavo Tu-154 įgulą, kad, jos vertinimu, matomumas tesiekia 200 metrų“, sakė TAK technikos komisijos vadovas.
T.Anodina spaudos konferencijoje sakė, jog technikos komisijos nustatė, kad katastrofa įvyko ne dėl teroro akto ar kokio nors techninio gedimo.
„Technikos komisija aiškiai nustatė: teroro akto, sprogimo, gaisro lėktuve, aviacijos technikos gedimo skrydžio metu nebuvo. Varikliai veikė iki pat susidūrimo su žeme“, – pabrėžė ji.
Lėktuvai Tu-154, tarp jų tas, kurį ištiko katastrofa netoli Smolensko, pagal saugumo lygį yra ne prastesni nei užsienyje pagaminti lėktuvai, pareiškė T.Anodina. Ji pabrėžė, kad tai objektyvūs organizacijos turimi saugumo tyrimų ir per 37 metus įvykusių katastrofų tyrimo duomenys.
Lenkijos prezidento L.Kaczynskio Tu-154 skraidė 37 metus. Savo ruožtu TAK technikos komisijos pirmininkas A.Morozovas pranešė, jog Smolensko šiaurinis aerodromas nepriklauso civilinei aviacijai, tai – Gynybos ministerijos ir Smolensko aviacijos gamyklos bendro bazavimo aerodromas.
Lėktuvai Tu-154, tarp jų tas, kurį ištiko katastrofa netoli Smolensko, pagal saugumo lygį yra ne prastesni nei užsienyje pagaminti lėktuvai, pareiškė Tatjana Anodina.Pasak jo, nustatyta, kad lėktuvams Tu-154, kurie rengiasi tūpti į šį aerodromą, mažiausias matomumas turi būti 1000 metrų, o vertikalus matomumas – 100 metrų.
„Lėktuvas prieš išskridimą buvo visiškai tvarkingas“, – sakė A.Morozovas.
„Lėktuvas turėjo maždaug 19 tonų degalų, jų pakako skrydžiui nustatytu maršrutu, taip pat į pasirinktus atsarginius aerodromus“, – teigė A.Morozovas.
Lenkijos prezidento lėktuvo savirašių prietaisų įrašų kopijos gali būti perduotos Lenkijai pačiu artimiausiu laiku, pranešė T.Anodina. Ji pabrėžė, kad paprastai savirašius prietaisus iki tyrimo pabaigos laiko pas save tyrimo komisija.
Pirmoji Lenkijos pora – L.Kaczynskis su sutuoktine Maria – ir dar 94 žmonės, tarp jų Lenkijos centrinio banko vadovas, ginkluotųjų pajėgų vadai, dešimtys politikų ir visuomenės veikėjų žuvo, kai prezidento lėktuvas per tirštą rūką tūpdamas nukrito netoli Smolensko oro uosto.
Aukšti pareigūnai vyko paminėti 70-ųjų Katynės, vadinamos Lenkijos Golgota, žudynių metinių.
Netoli Smolensko esančiame Katynės miške ir kitose vietose Sovietų Sąjungos NKVD sušaudė apie 22 tūkst. Lenkijos karininkų ir kitų tos šalies piliečių, kurie Antrojo pasaulinio karo pradžioje pateko į nelaisvę arba buvo suimti, kai Raudonoji armija okupavo rytines Lenkijos teritorijas pagal susitarimą su nacistine Vokietija.
Tačiau po tragiškos Lenkijos prezidento lėktuvo katastrofos Rusijos parodyti užuojautos gestai netikėtai sužadino šiltus jausmus tarp buvusių komunistinių kaimynių, kurių santykius temdė istorinė neapykanta, ir paskatino šalis žengti pirmuosius žingsnius susitaikymo link.
