Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kaip Latvija prisimins 2014-uosius. Mes latviams – „didi tauta“

Rygos senamiestyje
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Rygos senamiestyje
Šaltinis: Lrt.lt
0
Skaitysiu vėliau
A A

Šiemet Latvija įsivedė eurą, Ryga puikavosi Europos kultūros sostinės titulu, metų pabaigoje kaimynai išrinko naują parlamentą. Šiuos įvykius išskiria Latvijos 2014-uosius apžvelgiantis LRT radijo korespondentas Arūnas Vaikutis. Pasak jo, šiuo metu latviai intensyviai ruošiasi pirmininkauti Europos Sąjungos (ES) Tarybai 2015 metų pusmetį, taip pat svarsto, kaip karas Ukrainoje gali atsiliepti Latvijai.

Vienas svarbiausių ekonominių įvykių Latvijoje buvo euro įvedimas: už poros dienų šioje šalyje jis švęs vienerių metų gimtadienį.

Kiti įtikinėja, kad, Latvijai esant ES, bendra valiuta duos daugiau naudos nei žalos, tačiau pripažįstama, kad prieš euro įvedimą ir net iki šiandien stengiamasi kuo mažiau objektyviai kalbėti apie euro trūkumus.

„Iki šiandien diskutuojama, ar valiutos pakeitimas pasiteisino. Nemažai latvių ekonomistų eurą laiko sintetine, netikra valiuta. Taip yra ne tik dėl patriotiškų jausmų, bet ir ekonominių sumetimų. Kiti įtikinėja, kad, Latvijai esant ES, bendra valiuta duos daugiau naudos nei žalos, tačiau pripažįstama, kad prieš euro įvedimą ir net iki šiandien stengiamasi kuo mažiau objektyviai kalbėti apie euro trūkumus. Taigi trūksta daugiau nuomonių, tačiau, kaip sako latvių ekonomistė Raita Karnite, euro pliusų ar minusų ieškoti kol kas per anksti: jis dar per trumpai buvo Latvijoje, tokie dalykai pasiteisina ar žlunga per ilgesnį laikotarpį“, – portalui LRT.lt kalbėjo A. Vaikutis.

Apžvelgdamas svarbiausius įvykius kaimyninėje valstybėje, A. Vaikutis išskiria ir tai, kad vasarą Latvijos konstitucija buvo papildyta preambule. Sąvoka „Latvijos nacija“ preambulėje susiaurinta iki „latvių tautos“.

„Latvių politologas Klavas Sedleniekas sako, jog buvo padaryta klaida, nes kitos tautos, kurios gyvena Latvijoje, dėl to esą lyg ir paliktos nuošaly“, – teigia A. Vaikutis.

Savo ruožtu Latvijos Seimo Teisės komiteto pirmininkė Ilma Čepanė teigė, kad dėl preambulės, kuri esą atspindi Latvijos valstybės prasmę ir esmę, konstitucija įgavo šiuolaikišką formą.

„Preambulė nekeičia Latvijos teisinės sistemos ar kurio nors konstitucijos straipsnio. Ji taip pat nedaro poveikio tiems straipsniams, kuriems taisyti, pagal konstitucijos 27-ąjį straipsnį, būtinas referendumas“, – aiškino I. Čepanė.

2014-ieji latviams buvo svarbūs ir tuo, kad Europos Komisija paskelbė Rygą Europos kultūros sostine. „Tai padėjo išgarsinti miestą, į Rygą pritraukti daugiau turistų, miestui tai davė finansinės naudos, nes daugiau lėšų buvo skirta miesto plėtrai“, – tikina LRT radijo korespondentas A. Vaikutis.

Pasak jo, latviai gali didžiuotis, kad šiemet atidaryta naujoji Latvijos nacionalinė biblioteka „Gaismas pils“ („Šviesos pilis“): „Ji yra labai moderni, graži. Tai – viena moderniausių bibliotekų ES.“ 

Tuo metu rudenį latviai stojo prie balsadėžių ir rinko naują parlamentą. Trys valdančiosios partijos – centro dešinės „Vienybė“, centro dešinioji Žaliųjų ir valstiečių sąjunga ir konservatyvus nacionalistų Nacionalinis aljansas – sutarė išsaugoti trišalę koaliciją, nors Seimo rinkimus laimėjo Latvijos kairioji prorusiška „Santarvės centro“ partija.

„Pradėjo ryškėti toks bruožas, kad pamažu į politiką grįžta su oligarchais susiję politikai ar patys oligarchai, įtakingesni, turtingesni politikai, kurie buvo pasitraukę iš didžiosios politikos. Kalbant apie vyriausybę, politologai įsitikinę, kad ji gyvuos ne ilgiau kaip pusmetį. Teigiama, kad, pasibaigus Latvijos pirmininkavimui ES Tarybai, vasarą ar rudenį gali žlugti ar persigrupuoti politinės jėgos šalies viduje“, – LRT.lt portalui kalbėjo A. Vaikutis.

Pripažįsta Lietuvos pranašumus

Vienas svarbesnių įvykių Latvijoje 2015-aisiais kaip tik bus jos pirmininkavimas ES Tarybai. Dėl to, anot A. Vaikučio, dabar Latvijos politikai yra susitelkę, ramesni, nenorintys kurstyti nereikalingų aistrų. „Per pirmininkavimą Latviją stengsis kelti tuos klausimus, kurie jai aktualūs. Taip pat bus akcentuojamas ES santykių su Rusija klausimas, kad būtų išlaikyta pozicija Rusijos atžvilgiu. Tačiau vis tiek bus bandoma ieškoti ir dialogo su Rusija“, – sako A. Vaikutis.

Kaip teigia LRT radijo korespondentas, Latvijoje taip pat svarstoma, kaip toliau gali elgtis Rusija: „Labai keliamas klausimas, ar po Ukrainos nebus mūsų eilė.“

Ekonominių sukrėtimų per būsimus metus Latvijoje esą nepranašaujama, politologai ir ekonomistai sutaria, kad Latvijos ekonominė padėtis nėra bloga, pastebimas realus augimas.

„Iš tos didžiosios krizės Latvija yra išbridusi, bet nepastebima, kad būtų labai didelių laimėjimų. Nuo 2011 m. nuomonė stabili – didelio pesimizmo nėra, bet nėra ir didelio optimizmo. Nelabai pasitikima valdžios institucijomis, taip pat išsakoma priekaištų dėl mažų atlyginimų, didelio nedarbo. Dauguma latvių pripažįsta Lietuvos pranašumus daugelyje sričių. Jie sako, kad mes, lietuviai, esame didi Baltijos tauta“, – portalui LRT.lt kalbėjo A. Vaikutis.

Lrt.lt
Komentarai
Temos Euras, Latvija
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min