Popiežiaus noras atsisakyti Vatikano prabangos, radikalūs jo pasisakymai apie ekonominę neteisybę arba nuotraukos, kuriose jis apkabina žmones – visa tai peržengė religijos ribas ir suteikė vilties, kad net ir Romos katalikų bažnyčia gali keistis, rašo „The Huffington Post“.
Be revoliucingos popiežiaus retorikos, buvo ir realių darbų – Pranciškus per pastaruosius metus priėmė kelis svarbius administracinius sprendimus, kurie leidžia spėti, kad Romos katalikų bažnyčios laukia esminės reformos.
Netrukus po išrinkimo Pranciškus į savo nuolatinę patariamąją tarybą paskyrė aštuonis kardinolus. Ši grupė, kuri netrukus susirinks trečią kartą, padeda Pranciškui, siekiančiam supurtyti Vatikano biurokratiją, imtis realių reformų.
Taryba taip pat parengs gaires, kaip elgtis su pedofilija apkaltintais dvasininkais ir kaip užkirsti tam kelią.
Popiežius savo žvilgsnį nukreipė ir į skandalingą ir slaptumu garsėjantį Vatikano banką. Jis paskyrė komisiją, kuri tirs, kaip bankas valdomas, o pasaulietinės finansų firmos atliks nepriklausomą jo veiklos tyrimą.
Pranciškus pakeitė daug kritikos sulaukusį valstybės sekretorių Tarcisio Bertone, kurio kadenciją popiežiaus Benedikto XVI pontifikato metu aptemdė vadinamasis „Vatileaks“ skandalas, atskleidęs korupciją Vatikano kurijoje.
Jį pakeitė kardinolas Pietro Parolinas.
Be to, popiežius savo žvilgsnį nukreipė ir į skandalais bei slaptumu pagarsėjusį Vatikano banką.
Jis paskyrė komisiją, kuri tirs, kaip bankas valdomas, o pasaulietinės finansų firmos atliks nepriklausomą jo veiklos tyrimą.
Negana to, popiežius pakeitė beveik visus banko patariamojoje taryboje sėdėjusius kardinolus.
Galbūt svarbiausias iki šiol priimtas popiežiaus sprendimas – tai 19 kardinolų paskyrimas. Devyni iš 16 naujų kardinolų, kurie galės balsuoti kito popiežiaus rinkimuose, yra iš Pietų pusrutulio bei Azijos, o penki – iš Lotynų Amerikos.
Perstumdamas galios centrą iš Europos popiežius kuria hierarchiją, kuri labiau atitinka Katalikų bažnyčios realijas – didžioji dalis pasaulio tikinčiųjų gyvena Lotynų Amerikoje ir Afrikoje.
Pranciškus taip pat ėmėsi reformų Europoje bei JAV. Vokietijoje jis atšaukė vyskupą Tebartzą van Elstą, pravardžiuojamą vyskupu Blizgučiu, kai paaiškėjo, kad jis išleido per 30 mln. eurų savo rezidencijai ir jos remontui.
JAV katalikams Pranciškus pasiuntė aiškią žinią, kai iš Vyskupų kongregacijos, kuri prižiūri naujų vyskupų skyrimą visame pasaulyje, atšaukė ypač konservatyvų kardinolą Raymondą L.Burke'ą ir į jo vietą paskyrė nuosaikesnį kardinolą Donaldą Wuerlą.
Ispanai popiežiaus ketinimus pajuto pernai metų gale. Pranciškus savo atstovą per Šventosios Šeimos atlaidus nusiuntė tik į Barseloną, bet nenusiuntė į Madridą, kur vadovauja ypač konservatyvus kardinolas Rouco Varela.
Ispanai popiežiaus ketinimus pajuto pernai. Pranciškus savo atstovą per Šventosios Šeimos atlaidus nusiuntė tik į Barseloną, bet nenusiuntė į Madridą.
Ispanai tai suprato kaip ženklą, kad popiežius nori atsiriboti nuo ypač konservatyvaus kardinolo R.Varelos, kuris netrukus atsistatydins iš Ispanijos katalikų bažnyčios vadovų.
Žmogus, kuris jį pakeis, parodys, ar popiežiaus Pranciškaus pontifikatas atneš realių pokyčių į Ispanijos katalikų bažnyčią.
Popiežius paskyrė Vestminsterio arkivyskupą Vincentą Nicholsą Vyskupų kongregacijos nariu, taip parodydamas, kad pirmenybę teikia kunigams ganytojams, o ne princams ar biurokratams. V.Nicholsas garsėja kaip rūpestingas savo parapijiečių vedlys ir bus vienas iš nedaugelio europiečių, kurie kitą mėnesį taps kardinolais.
Popiežiaus pareiškimai apie homoseksualius žmones dažnai cituojami JAV. Ilinojaus valstijoje už vienalyčių santuokų įteisinimą balsavę įstatymų leidėjai prisiminė garsųjį Pranciškaus pareiškimą „Kas aš toks, kad teisčiau?“ JAV prezidentas Barackas Obama taip pat gruodį sakytoje kalboje pacitavo popiežiaus žodžius apie socialinę nelygybę ir neturtą.
Popiežiaus pasisakymus pasitelkia ir Italijos kairiųjų politikai, siekiantys imigracijos įstatymų reformų.
Vis dėlto iš popiežiaus dar laukiama ryžtingų žingsnių, sprendžiant vieną sunkiausių Bažnyčios problemų – lytinio išnaudojimo skandalus.
Neseniai Ženevoje vykusiame Jungtinių Tautų komiteto posėdyje Vatikanas sulaukė kaltinimų saugant kunigus ir vyskupus nuo teisėsaugos ir trukdant vietos teisėsaugininkams tirti dvasininkams metamus seksualinio išnaudojimo kaltinimus.
Bažnyčia neseniai atsisakė išduoti Lenkijai arkivyskupą Jozefą Wesolowskį, kuris įtariamas neleistinais veiksmais, kai tarnavo Dominikos Respublikoje.
Amerikiečių organizacija SNAP („Survivors Network for those Abused by Priests“ – „Kunigų smurtą patyrusiųjų tinklas“) sukritikavo popiežių už tai, kad kardinolo titulą suteikė vokiečiui arkivyskupui Gerhardui Ludwigui Mulleriui, kuris, pasak organizacijos, nepakankamai rimtai kovojo su pedofilija Bažnyčioje.
Katalikų bažnyčios požiūris ir mokymai apie visuomenę taip pat dar nesulaukė pokyčių vėjų. Nepaisant beveik revoliucinių popiežiaus žodžių apie homoseksualius žmones arba pareiškimų, kad Bažnyčia „apsėsta“ tokiais klausimais kaip homoseksualumas ar abortai, jokių pokyčių oficialioje Bažnyčios doktrinoje nenumatyta. Maža to, Pranciškus leido aiškiai suprasti, kad per jo kadenciją moterims nebus atvertas kunigų luomas.
Nepaisant beveik revoliucinių popiežiaus žodžių apie homoseksualius žmones arba pareiškimų, kad Bažnyčia „apsėsta“ tokiais klausimais kaip homoseksualumas ar abortai, jokių pokyčių oficialioje Bažnyčios doktrinoje nenumatyta.
Tad didžiausi pokyčiai, kuriuos Pranciškus atnešė Romos katalikų bažnyčiai, yra įkvėpimas, kurio tikintiesiems suteikia jo asmenybė, pasisakymai ir vadovavimo būdas.
Vienas daug sakantis įvykis nutiko pernai pačioje advento pradžioje, kai popiežius aplankė apleistą bažnyčią Romoje, kur glaudžiasi benamės šeimos.
„Tas apsilankymas į mūsų gyvenimus įnešė šviesos ir gyvybės, – sako jaunas parapijos kunigas Donas Marco Ridolfo. – Negaliu atskleisti asmeninių detalių, tegaliu pasakyti, kad, be tuo metu sukilusių emocijų, buvo ir pokyčių pačiose intymiausiose vietose, ketinimai tapo gyvenimo tikrove.“
„Kai kurie nusivalė gėdos ir kapituliavimo jausmus ir po daugybės metų įžengė į klausyklą, – tęsė jis. – Kiti tiesiog paprašė pasikalbėti. Dar kiti po ilgo laiko pagaliau sugebėjo paprašyti pagalbos.“
