Naujoji Rusija ne tik dezinformuoja, klastoja, meluoja, nutekina, naudojasi kibernetiniais nusikaltėliais – visa tai yra siejama su įprastiniu informaciniu karu. Rusija kuria naują tikrovę, sukuriant masines haliucinacijas, kurios virsta politiniais veiksmais.
Išgalvota Novorusija, virstanti realybe
Sukūrėme idėją apie tai, kad „nėra alternatyvos V.Putinui“. Ir staiga iš tikrųjų nebeliko jos, – sako politikos technologas.
Pavyzdžiui, Novorusija. Tai vardas, kurį Vladimiras Putinas davė dideliam plotui pietryčių Ukrainoje, kurį jis galbūt svarsto aneksuoti. Šis terminas yra ištrauktas iš carinių laikų istorijos, ir anuomet reiškė kitą tam tikrą geografinę erdvę. Niekas, kas šiuo metu gyvena šioje teritorijoje, negalvoja apie ją kaip apie Novorusiją, ir savęs su ja nesieja. Bent jau taip buvo prieš kelis mėnesius. Dabar Novorusijos idėją bandoma materializuoti: rusiška žiniasklaida rodo jos „geografinius žemėlapius“, o Kremliui lojalūs politikai įrašinėja jos istoriją į mokyklinius vadovėlius, jai yra net sukurta vėliava. Tai atrodo tarsi paimta iš Jorge Luiso Borgeso knygos, tačiau su labai realiomis aukomis ir vykdomu karu.
Novorusijos sukūrimas yra ženklas, kad Rusijos vietinė informacijos manipuliavimo sistema plinta pasaulyje. Šios dienos Rusiją kuria politiniai technologai – jie sukuria lengvai valdomas politines partijas, simuliuoja pilietinius judėjimus. Taip jie atitraukia visuomenės dėmesį, o V.Putino klika gviešiasi vis daugiau galių.
„Atsimenu, kaip sukūrėme idėją apie „V.Putino daugumą“ ir štai ji tapo realybe, – P.Pomerancevui neseniai sakė Glebas Pavlovskis, buvęs politinis technologas, kuris dirbo su V.Putinu rinkimų kampanijoje, tačiau vėliau paliko Kremlių. – Arba tai, kad „nėra alternatyvos V.Putinui“. Tą mes irgi sugalvojom. Ir staiga iš tikrųjų nebeliko jos.“
„Jeigu ankstesni autoritariniai režimai buvo sudaryti iš trijų dalių smurto ir vienos dalies propagandos, – aiškina Maskvos tarptautinių santykių instituto žurnalistikos profesorius Igoris Jakovenko, – tai šis yra beveik vien propaganda ir tik labai mažai smurto. V.Putinui užtenka įsakyti suimti vos kelis žmones ir tuomet žinią paskleisti per visiškai savo kontroliuojamas televizijas.“
Panašiai nutiko ir rugpjūčio pabaigoje Minske, kai palyginus nedidelė Rusijos karinė invazija atrodė milžiniška. Ne tiek V.Putino veiksmai, kiek žodžiai atėmė žadą NATO, o Kijevą įbaugino tiek, kad jis sutiko su paliaubomis. Vėl V.Putino kalbose buvo vartojamas žodis „Novorusija“, kuris sukūrė iliuziją, kad nuo Ukrainos nori atsiskirti didelė teritorija, nors realybėje separatistai su teroristų ir Rusijos smogikų pagalba kontroliavo tik mažas jos dalis.
Propagandos tikslas – ne įtikinti, o supainioti
Tikėjimo absoliučia propagandos jėga šaknys glūdi Sovietų Sąjungoje. Tačiau tarp sovietinės propagandos ir tos, kurią dabar vykdo Kremlius, yra vienas didelis skirtumas. Sovietams buvo svarbi tiesos idėja – net kai jie ir meluodavo. Sovietų propagandistai nėrėsi iš kailio tam, kad įrodytų, jog Kremliaus teorijos ir dezinformacija atrodytų kaip tiesa.
Dabartinėje Rusijoje tiesa yra nesvarbi. Rusijos „naujienų“ kanaluose ribos tarp faktų ir prasimanymų ištrintos.
Dabartinėje Rusijoje tiesa yra nesvarbi. Rusijos „naujienų“ kanaluose ribos tarp faktų ir prasimanymų ištrintos. „Pabėgėliai iš Ukrainos“ dažnai būna tiesiog aktoriai, kurie kameroms verkia apie prasimanytus baisumus, kuriuos esą vykdo fašistinės gaujos. Viena moteris net aiškino, kad Ukrainos nacionalistai Slovjanske neva nukryžiavo jos vaiką. Kai Rusijos vyriausybės aparato vadovo pavaduotojo Aleksejaus Volino buvo tiesiai šviesiai paklausta, ar tai – prasimanymai, jis to neneigė ir net nejautė jokios gėdos. Jis tik davė suprasti, kad svarbiausia – reitingai.
„Publikai patinka, kaip pagrindiniai mūsų televizijos kanalai pateikia medžiagą, patinka mūsų programų tonas, – aiškino jis. – Naujienų laidų žiūrovų skaičius per pastaruosius du mėnesius padvigubėjo.“
Kremlius savo pasakas sugeba papasakoti labai profesionaliai – sumaišoma autoritarizmas ir net pramogų kultūra. Rusijoje nebegalioja supratimas, kad žurnalistas turi pranešti įvykius remdamasis faktais ir ieškoti tiesos.
Praėjusiais metais universitete studentams A.Volinas aiškino, kad jie turėtų pamiršti apie siekį pasaulį paversti geresniu. „Studentai turi suprasti: jie dirbs vadui, vadas jiems pasakys, ką rašyti, ko nerašyti, kaip rašyti apie vienus ar kitus dalykus, – kalbėjo jis. – Ir jis turi teisę tą daryti, nes jis jiems moka.“
Šios naujos propagandos tikslas nėra įtikinti žmones. Jos tikslas – žiūrovus užkabinti, išblaškyti. Užuot pateikę atsaką Vakarų žiniasklaidos pranešimams, jie juos tiesiog stengiasi sunaikinti. Tai – puiki terpė konspiracijų teorijoms, kurių ir pilna visa Rusijos televizija. Kai Kremliaus žiniasklaida spjaudėsi neįtikėtinomis teorijomis apie Malaizijos lėktuvo numušimą (pvz., kad jį numušė Ukrainos naikintuvas, kuris gavo įsakymus iš JAV. Arba kad iš tikrųjų buvo mėginama numušti V.Putino lėktuvą), jie ne mėgino jomis įtikinti žiūrovus, tačiau stengėsi juos tiesiog supainioti, pakurstyti paranoją ir pasyvumą, kad jie ir toliau gyventų Kremliaus sukurtoje virtualioje realybėje.
Rusijos televizija stengiasi žiūrovus supainioti, pakurstyti paranoją ir pasyvumą, kad jie ir toliau gyventų Kremliaus sukurtoje virtualioje realybėje.
Rusų propagandistams nerūpi, kad juos demaskuos
Dabar už šimtus milijonų dolerių Rusija eksportuoja savo realybės kūrimo modelį – tokių naujienų kanalų kaip RT pagalba. Tai yra galinga propagandos mašina, iš pirmo žvilgsnio atrodanti kaip ir kiti tarptautiniai naujienų kanalai anglų kalba. JAV į šį naujienų kanalą nežiūrima rimtai, tačiau Europoje jis kelia daugiau pavojaus. Ypač – kartu su Kremliaus valdomomis žiniasklaidos priemonėmis rusų kalba, Rusijos įtaka vietos žiniasklaidai, Kremliaus ekonominiu ir energetiniu spaudimu.
Situacija sudėtingiausia Baltijos valstybėse, kur didelė dalis rusakalbių žiūri Rusijos finansuojamus televizijos kanalus. „Didelė dalis mūsų gyventojų gyvena kitoje realybėje, kuri yra Rusijos žiniasklaidos sukurta, – sako Raulis Rebane, propagandos ekspertas iš Estijos. – Dėl to politika, kuri būtų kuriama konsensuso pagrindu, nėra įmanoma.“
Christo Grozevas iš „Risk Management Lab“ atliko tyrimą, kaip Bulgarijos žiniasklaida nušvietė karą Ukrainoje, ypač – tokius įvykius kaip Malaizijos lėktuvo numušimas. Paaiškėjo, kad daugiausiai buvo remiamasi Rusijos žiniasklaidos priemonių pranešimais. „Tai ne kalbos ar simpatijų klausimas, – aiškina jis. – Rusijos žiniasklaida tiesiog pasakoja daugiau ir geresnių istorijų, o tokios ir būna perpasakojamos.“
Tokios organizacijos kaip StopFake.org dirba tam, kad atskleistų dezinformacijos atvejus Rusijos ir kitų šalių žiniasklaidoje. Tačiau už kiekvieną paviešintą atvejį Kremliaus žiniasklaidos priemonės pagamina dar tūkstantį kitų. Rusijos žiniasklaidai nerūpi, kad jas sučiups meluojant. Jiems rūpi tik „clickai“ ir įtikinti savo pasakomis kuo daugiau žmonių.
Mes liekame apstulbę ir įsukti į Kremliaus absurdą ir nerealybę.
Krizė žiniasklaidoje – Rusijos naudai
Kremliaus propagandai intensyvėjant, Vakaruose taip pat kyla sava krizė dėl tikėjimo tiesa žurnalistikoje. Vis svarbiau tampa ne tiesa, o tai, ar ji bus įdomi skaitytojams. Būtent tai ir stengiasi išnaudoti Kremlius.
Galiausiai, daug žmonių Rusijoje ir visame pasaulyje supranta, kad Rusijos politinės partijos yra tuščiavidurės, o rusiška žiniasklaida skleidžia fantazijas. Tačiau stipriai įsikibęs melo Kremlius baugina kitus – jiems rodo, kad jis kontroliuoja „realybės“ kūrimą.
Būtent todėl Maskvai taip svarbu sunaikinti tiesą. Jeigu niekas nebebus tiesa, tuomet viskas bus įmanoma. Mums telieka jausmas, kad mes nesuprantame, ką toliau darys V.Putinas – jis yra neprognozuojamas, todėl pavojingas. Mes liekame apstulbę ir įsukti į Kremliaus absurdą ir nerealybę.
