Oksfordo universiteto filosofė Rebecca Roache straipsnye, išspausdintame žurnale „The Journal of Neuroscience“ apibūdina kaip mes suvokiame laiką. Jo suvokimas smarkiai priklauso nuo smegenyse esančių mediatorių, vadinamų GABA.
Jeigu šie mediatoriai būtų veikiami cheminių medžiagų, mūsų smegenims atrodytų, jog trumpas laiko tarpas iš tiesų yra labai ilgas. Kaliniams net ir trumpa laisvės atėmimo bausmė galėtų atrodyti lyg varginantys dešimtmečiai kalėjime.
Savo tinklaraštyje „Praktinė etika“ R.Roache teigia, kad tokio vaisto išradimas suteiktų galimybę itin sunkius nusikaltimus padariusius asmenis siųsti į specialias įstaigas, kuriose kaliniams duodant specialius vaistus būtų užtikrinta, jog kalėjimo bausmė jiems atrodytų lyg nesibaigianti kankynė.
Kaliniams net ir trumpa laisvės atėmimo bausmė galėtų atrodyti lyg varginantys dešimtmečiai kalėjime.
Kitaip tariant, filosofė siūlo netradicinėmis priemonėmis prailginti kalėjimo bausmę itin žiauriems nusikaltėliams. Toks pasiūlymas nuskambėjo vienai porai kankinus ir nužudžius ketverių metų berniuką. Didžiosios Britanijos teismas jiems skyrė 30 metų kalėjimo bausmę. R.Roache tokią bausmę pavadino „juokinga ir nepakankama“. Ji tikina, kad, nuteistuosius paveikus cheminėmis medžiagomis, ši bausmė būtų sustiprinta.
Pačios R.Roache pamąstymai sukėlė daug diskusijų ir iššaukė kritiką Vis dėlto, ji tikina, kad tikrai nepalaiko kankinimų, o tik kelia dėmesio vertus klausimus, tokius kaip „Ar svarbu, kad bausmė būtų nemaloni?“ bei „Kas padaro bausmę nežmoniška?“.
