Apie karališkosios šeimos finansinę padėtį galima spręsti iš šimtų laiškų, kurie pateko į vieno britų laikraščio, ketverius metus kovojusio už informavimo laisvės įstatymą, redakciją.
Po jų paviešinimo visuomenė pradėjo reikalauti atidžiau kontroliuoti karališkosios šeimos finansus.
Vadinamasis „finansinis memorandumas“ suteikia vyriausybei galimybę vetuoti numatytas monarcho rūmų ir personalo išlaikymo išlaidas, kurioms kasmet parlamentas skiria 38,2 mln. svarų sterlingų.
Remiantis laikraščio „The Independent“ spausdinama susitarimo ištrauka, „esant neišsprendžiamiems nesutarimams“, vyriausybė gali sustabdyti išmokas ir pati perimti rūmų finansų tvarkymą.
Toks susitarimas buvo priimtas po metų metus trukusių ginčų dėl karališkojo biudžeto, Elizabeth II personalui skundžiantis, jog sunku išlaikyti Bakingamo rūmus Londone, į vakarus nuo sostinės esančią Vindzoro pilį ir kitus istorinius pastatus.
Sutartis, kurią karalienė pasirašė su ankstesne iki gegužės mėnesio šalį valdžiusia leiboristų vyriausybe, į viešumą iškilo tik pasinaudojus informavimo laisvės įstatymu, dėl kurio laikraštis kovojo ketverius metus.
Iš dienraščio gautų susirašinėjimo tarp vyriausybės ir karalienės kanceliarijos šimtų laiškų kopijų matyti, kaip karališkoji šeima prašydavo finansinės pagalbos.
Po vieno tokio susirašinėjimo vyriausybė nusprendė skirti karalienei 2 milijonus svarų „grynųjų pinigų cirkuliacijos“ problemoms išspręsti.
Bakingamo rūmai kol kas šios informacijos nekomentavo.
Vyriausybė nustato ne tik abejų rūmų išlaikymo biudžetą, bet ir vadinamojo „civilinio lakšto“ dydį. Iš šio lakšto lėšų yra dengiamos karalienės ir princo Philipo išlaidos.
Paskutinį kartą civilinio lakšto dydį vyriausybė svarstė 1990 metais, todėl iki šiol galioja jos patvirtina 7,9 mln. svarų metinė suma. Tačiau šio paketo vertė dėl infliacijos per 20 metų sumažėjo 76 procentais.
Pagal 1760 metais karaliaus George'o III pasirašytą nutarimą, „civilinio lakšto“ išlaidos į biudžetą grąžinamos iš pelno, gaunamo iš karališkojo nekilnojamojo turto. Iki 2010 metų kovo vyriausybės permoka sudarė 210,7 mln. svarų.
Už monarchijos panaikinimą kovojanti grupuotė „Republic“ sako, kad šie skaičiai dar kartą įrodo „visuomeninės karališkosios šeimos finansų kontrolės“ būtinybę.
„Britų mokesčių mokėtojas nėra Vindsoro šeimos kiaulė taupyklė, – sakė grupės atstovas Grahamas Smitas – Mums turi būti pranešta, kai jie kiša rankas mums į kišenę“.
