Ukrainiečiai tęsia kontrpuolimą pietuose, kai kur pasistūmėjo dešimtis kilometrų

Naujausias žinias iš Ukrainos sekite čia.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad kasdien gaunamose kariškių ataskaitose šią savaitę dominuoja išlaisvintų gyvenviečių sąrašas, o laimėjimai neapsiriboja Lymanu.

„Kiekvieną dieną bent du kartus – ryte ir vakare – gaunu ataskaitas iš mūsų kariškių. Šią savaitę didžiausią ataskaitų dalį sudaro gyvenviečių, išlaisvintų iš priešo per mūsų gynybinę operaciją, sąrašas. Šiuo metu daugiausia dėmesio sulaukia Lymano išlaisvinimo Donecko srityje istorija. Tačiau mūsų kareivių pergalės neapsiriboja Lymanu“, – vakariniame kreipimesi sakė V.Zelenskis.

Pasak jo, kai į išlaisvintas teritorijas sugrįžta Ukrainos vėliava, „niekas net neprisimena apie Rusijos farsą su kažkokiais popieriais ir aneksijomis“.

„Išskyrus, žinoma, Ukrainos teisėsaugos institucijas. Nes kiekvienas, kuris dalyvauja bet kokiuose agresijos prieš mūsų valstybę elementuose, bus traukiamas atsakomybėn“, – pabrėžė jis.

„Aktyvūs kovos veiksmai tęsiami visoje fronto linijoje. Gynybos pajėgos toliau ugnimi atakuoja priešo pozicijas, pajėgas ir techniką, neleisdamos į mūšį įtraukti rezervų. Taip pat tęsiama tiltų ir perėjų ugnies kontrolė, logistikos centrų ir priešo dalinių bazių naikinimas“, – sekmadienio vakarą informavo operatyvinės vadovybės „Pietūs“ atstovas spaudai Vladyslavas Nazarovas.

Oficialiuose Ukrainos kariuomenės pareiškimuose kol kas nedetalizuojami jokie konkretūs kariniai veiksmai Chersono fronte, tačiau tiek ukrainiečių, tiek rusų socialinėje žiniasklaidoje gausu pranešimų apie tai, kad ukrainiečiams pavyko pralaužti Chersono frontą šiaurinėje jo dalyje ir pasistūmėti ne mažiau trijų dešimčių kilometrų ir pasiekti Dudčanus, esančius Kachovkos tvenkinio pakrantėje.

Vokietija, Danija ir Norvegija Ukrainai nuo kitų metų nusiųs 16 šarvuotų haubicų artilerijos sistemų, sekmadienį pareiškė Berlynas, Kyjivui prašant sunkiosios ginkluotės kovai su Rusija sustiprinti.

Šis pranešimas paskelbtas po to, kai Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht šį savaitgalį pirmą kartą nuo Maskvos invazijos pradžios vasario mėnesį apsilankė Ukrainoje.

Berlynas, Kopenhaga ir Oslas susitarė bendrai finansuoti slovakiškų „Zuzana-2“ įsigijimą už 92 mln. eurų, pranešė Vokietijos gynybos ministerija.

Wikipedia.org nuotr./Savaeigė haubica „Zuzana 2“

Haubicos bus gaminamos Slovakijoje, o į Ukrainą bus pradėtos tiekti 2023 metais, teigiama pranešime.

Naujasis pažadas vis dar neatitinka to, ko prašė Kyjivas. Ukraina ne kartą kreipėsi į Vokietiją prašydama atsiųsti jai kovinių tankų „Leopard“, kad padėtų kontrpuolimui prieš Rusiją, tačiau kanclerio Olafo Scholzo vyriausybė atsisako tai padaryti.

O.Scholzas sako, kad jis nenori vienas spręsti ginklų tiekimo klausimo ir kad sprendimus priims tik pasitaręs su Vakarų sąjungininkais.

Kalbėdama per visuomeninį transliuotoją ARD, Ch.Lambrecht pakartojo šią poziciją ir tvirtino, kad Vokietija daro daug Kyjivui paremti.

„Toliau bendradarbiausime įvairiais būdais ir vėl, kaip ir iki šiol, dirbsime kartu su partneriais“, – sakė ji laidai „Bericht aus Berlin“.

Ministrė taip pat tvirtino, kad Vokietija netaps tiesiogine konflikto šalimi.

„Vokietijos vyriausybei ir visai NATO tai labai aišku: Mes netapsime karo šalimi“, – sakė Ch.Lambrecht.

Ch.Lambrecht vizitas įvyko kitą dieną po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė apie Ukrainos Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono regionų aneksiją.

Kyjivas ir jo sąjungininkai pasmerkė šias aneksijas.

„Vokietija niekada nepripažins fiktyvių referendumų rezultatų“ keturiuose regionuose, trečiadienį telefonu Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui pareiškė O.Scholzas, kurį cituoja jo atstovas Steffenas Hebestreitas.

Ch.Lambrecht taip pat papasakojo, kaip jos vizito Ukrainoje metu suveikė oro pavojaus sirenos.

„Per kelias valandas tai patyrėme du kartus ir turėjome persikelti į bunkerį. Ir ten esantiems žmonėms tai yra realybė, – sakė ji ARD laidai. – Tai yra kasdienybė.“

Ukrainos ginkluotosios pajėgos stebi pirmųjų mobilizuotų Rusijos karių perkėlimą į Ukrainos pietus. Apie tai televizijos kanalo „Espresso“ eteryje pranešė Ukrainos saugumo tarnybos pulkininkas Romanas Kostenka.

„Papildomi priešo ištekliai mūšio lauke visada yra blogai. Nes tai visada žmonės su tankais, kulkosvaidžiais ir kita karine technika. Taigi nesvarbu, kokios jie kokybės, bet kuriuo atveju jie į mus šaudys“, – aiškino jis.

A.Kostenka pridūrė, kad šiame fronto ruože jau yra pirmųjų nukautų mobilizuotų rusų.

„Scanpix“/AP nuotr./Mobilizacija Rusijoje

„Tačiau negaliu nesutikti, kad viskas iš tiesų priklauso nuo Rusijos mobilizacijos išteklių kokybės. Mūsų žiniomis, Ukrainos pietuose jau yra pirmųjų mobilizuotų rusų iš Rusijos Federacijos. Ten yra ir pirmų žuvusiųjų. Mūsų artilerija tankiau daužys okupantus, kad ir kiek jų būtų“, – apibendrino saugumo tarnybos pulkininkas.

Prieš kelias dienas jau buvo pranešta apie pirmus mobilizuotus rusus, nukautus ir paimtus į nelaisvę ties Lymanu.

Tuo metu Ukrainos prezidento biuro patarėjas Oleksijus Arestovyčius tvirtina, kad mobilizuotų karių permetimas į frontą tik paspartins Rusijos armijos žlugimą. Anot jo, Rusijos armijoje tvyro visiška netvarka. Mobilizuoti rusai bėgs iš Ukrainos. Išgyvenusieji grįš į Rusijos Federaciją pikti, ginkluoti ir praradę žmogiškąjį pavidalą. Tokią prognozę šeštadienio vakarą O.Arestovyčius išsakė laidoje „Feigin live“ „YouTube“ platformoje.

Jo teigimu, Rusijos armijos štabuose tvyro „panika ir tr*da“

„Ir štai ši nevaldoma banda, kurios štabuose tr*da, kurioje vieni kitus pakišinėja, geria ir pasakoja Putinui, kas labiau kaltas... dabar vadovaus mobilizuotiesiems, kurie yra chaotiška ir girtuokliaujanti masė. Dar truputis, dar šiek tiek laiko, ir katastrofa taps akivaizdi... Kai ši banda ims fiziškai bėgti iš Ukrainos, viską palikdama... tai bus smagumėlis. Kas išliks gyvas ir parbėgs į Rusiją, alkanas, piktas, dalinai ginkluotas, girtas, praradęs žmogiškąjį pavidalą... tik įsivaizduokite“, – prognozavo O.Arestovičius.

Popiežius Pranciškus sekmadienį pareiškė apgailestaujantis dėl Rusijos įvykdytos Ukrainos teritorijos aneksijos ir paragino Kremliaus šeimininką nutraukti karą, o Ukrainos prezidentą – būti atvirą deryboms.

„Labai apgailestauju dėl tolimesnių tarptautinės teisės principams prieštaraujančių veiksmų pastarosiomis dienomis, sukūrusių labai sunkią situaciją. Tai didina branduolinio eskalavimo riziką, nuogąstavimą dėl nekontroliuojamų ir katastrofiškų padarinių pasauliniu lygiu“, – sakė jis per sekmadienio „Viešpaties angelo“ maldą.

Jis prašė Rusijos prezidento Vladimiro Putino „sustabdyti šią smurto ir mirties spiralę“, o Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio – „būti atviram rimtiems pasiūlymams dėl taikos“.

„Scanpix“/AP nuotr./Popiežius Pranciškus

Jis taip pat paragino tarptautinę bendruomenę „daryti viską, kas įmanoma, kad vykstantis karas būtų užbaigtas nesileidžiant į pavojingus eskalavimus“, ir remti bet kokias pastangas išspręsti konfliktą dialogu.

Tai pirmas kartas nuo Maskvos invazijos pradžios vasario 24 dieną, kai argentinietis popiežius savo kalboje tiesiogiai kreipėsi į Rusijos vadovą.

Pranciškus nuo pat invazijos pradžios stengėsi užmegzti dialogą su Maskva, smerkdamas „žiaurų ir beprasmį karą“.

Rusija sekmadienį „dronais-mirtininkais“ užpuolė Ukrainos prezidento gimtąjį miestą, o Ukraina, susigrąžinusi strategiškai svarbaus rytinio miesto kontrolę, tęsia kontrpuolimą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pareiškė, kad Lymano miestas, kuris yra viename iš keturių Ukrainos regionų, aneksuotų Rusijos, „visiškai išvalytas“ nuo rusų karių.

Anksti sekmadienį Rusija užpuolė V.Zelenskio gimtąjį pietų Ukrainos miestą Kryvyj Rihą, kai „dronas-mirtininkas“ pataikė į mokyklą ir sugriovė du jos aukštus, sakė Ukrainos Dniepropetrovsko srities gubernatorius Valentynas Rezničenka.

Jis teigė, kad gaisras, kilęs dėl dronų atakos, buvo užgesintas.

Pastarosiomis savaitėmis Rusija pradėjo naudoti Irane pagamintus „dronus-mirtininkus“ taikiniams Ukrainoje atakuoti. Pietų Ukrainoje Ukrainos karinės oro pajėgos pranešė, kad per naktį numušė penkis tokius dronus, visgi dar du prasiveržė pro oro gynybą.

Tuo metu Rusijos išpuolių taikiniu buvo ir Zaporižios miestas, sekmadienį pranešė valdžia.

Sekmadienį Ukrainos kariuomenė pranešė sudavusi smūgį Rusijos šaudmenų sandėliui šalies pietuose ir pataikiusi į kitas Rusijos vadavietes, šaudmenų sandėlius ir dvi priešlėktuvines baterijas S-300.

Pranešimų apie karinius veiksmus patikrinti kol kas nepavyko.

Rugsėjį prasidėjusio kontrpuolimo metu Ukrainos pajėgos atsikovojo didelius teritorijos plotus ir pažemino bei supykdė Rusiją.

Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas Ukrainos laimėjimus vadina JAV organizuotomis pastangomis sunaikinti Rusiją ir šią savaitę sustiprino grasinimus panaudoti branduolinę jėgą pasitelkdamas iki šiol griežčiausią ir labiausiai prieš Vakarus nukreiptą retoriką.

Rusijos Konstitucinis teismas sekmadienį pripažino teisėtomis prezidento Vladimiro Putino pasirašytas sutartis dėl keturių Maskvos okupuotų Ukrainos regionų aneksijos, teigiama internete paskelbtuose teismo dokumentuose.

Teismas nusprendė „pripažinti... kaip atitinkančius Rusijos Federacijos konstituciją“ susitarimus dėl Ukrainos Donecko, Chersono, Luhansko ir Zaporižios sričių prijungimo prie Rusijos.

Penktadienį Kremlius keturis okupuotus Ukrainos regionus paskelbė Rusijos dalimi. 

Apie aneksiją paskelbta po praėjusią savaitę prasidėjusių ir antradienį pasibaigusių pseudoreferendumų, per kuriuos keturi rusų okupuoti Ukrainos regionai esą triuškinama persvara nubalsavo už prisijungimą prie Rusijos. 

Ukraina ir jos sąjungininkės Vakaruose balsavimus vadina suklastotais, laiko juos tik pretekstu aneksuoti okupuotas teritorijas ir pasmerkė šias aneksijas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pareiškė, kad svarbus šalies rytuose esantis Lymano miestas, kuris yra viename iš keturių Ukrainos regionų, aneksuotų Rusijos, „visiškai išvalytas“ nuo rusų karių.

„Nuo 12 val. 30 min. (vietos ir Lietuvos laiku) Lymanas visiškai išvalytas. Ačiū mūsų kariams!“ – sakė V.Zelenskis socialinėje žiniasklaidoje paskelbtame vaizdo įraše.

V.Zelenskis šeštadienį pažadėjo iš Rusijos pajėgų atkovoti daugiau teritorijų šalies rytiniame Donbaso regione.

„Visą šią savaitę Donbase buvo iškelta daugiau Ukrainos vėliavų. Po savaitės jų bus dar daugiau“, – sakė jis savo vakariniame kreipimesi.

Jis kalbėjo po to, kai Kyjivas pranešė, kad Ukrainos pajėgos pradėjo judėti į svarbų rytinį Lymano miestą, o Gynybos ministerija paskelbė vaizdo įrašą, kuriame kariai laiko geltonai mėlyną Ukrainos vėliavą.

Rusijos gynybos ministerija pareiškė, kad „išvedė“ karius iš miesto „į palankesnes pozicijas“.

V.Zelenskis sakė rusams, kad jie bus „žudomi vienas po kito“, kol valdžioje bus prezidentas Vladimiras Putinas, įsakęs vasario mėnesį įsiveržti į Ukrainą.

„Kol jūs visi neišspręsite problemos su tuo, kuris viską pradėjo, kuris pradėjo šį beprasmį karą prieš Ukrainą, jūs būsite žudomi vienas po kito“, – sakė jis ir pavadino karą „istorine Rusijos klaida“.

Prezidentas Gitanas Nausėda kartu su dar aštuoniais regiono valstybių vadovais sekmadienį paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame išreiškė paramą Ukrainos narystei NATO ir pakartojo paramą šalies suverenumui bei teritoriniam integralumui.

Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Rumunijos, Slovakijos, Čekijos, Makedonijos ir Juodkalnijos prezidentai bendrame pareiškime pabrėžė nepripažįstantys ir niekada nepripažinsiantys Rusijos bandymų aneksuoti bet kurias Ukrainos teritorijas taip pat išreiškė tvirtą palaikymą 2008 metais Bukarešte įvykusio NATO viršūnių susitikimo metu priimtam sprendimui dėl būsimos Ukrainos narystės.

Aštuonių valstybių vadovai pareiškime taip pat pareikalavo Rusijos nedelsiant pasitraukti iš visų okupuotų teritorijų bei paragino visus sąjungininkus ženkliai padidinti karinę pagalbą Ukrainai.

Bendrame vadovų pareiškime taip pat teigiama, kad karo nusikaltėliai privalo atsakyti už savo veiksmus ir turi būti patraukti atsakomybėn. 

Ukraina jau seniai reiškė norą tapti NATO nare, tačiau kai kurios Aljanso narės skeptiškai vertina Kyjivo galimybes įstoti į bloką.

Šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis pagreitintos stojimo į NATO procedūros penktadienį paprašė praėjus kelioms valandoms po to, kai Rusija per ceremoniją Kremliuje aneksavo keturis okupuotus Ukrainos regionus – Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios sritis.

Tarptautinė bendruomenė šią aneksiją laiko neteisėta ir žada įvesti Maskvai naujas sankcijas.

Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht šeštadienį netikėtai apsilankė Ukrainoje – pirmą kartą nuo Rusijos invazijos pradžios vasarį, Kyjivui raginant Berlyną atsiųsti jam kovinių tankų.

Ch.Lambrecht lankėsi pietiniame Odesos uostamiestyje, teigiama Vokietijos gynybos ministerijos pranešime. Jame nenurodoma, kiek laiko truko kelionė. Socialiniame tinkle „Twitter“ ministrė pranešė, kad susitiko su savo kolega iš Ukrainos Oleksijumi Reznikovu.

„Scanpix“ nuotr./Christine Lambrecht su Oleksijumi Reznikovu apžiūri trofėjinį šarvuotį

Iki šiol nė viena NATO šalis Ukrainai nepristatė vakarietiškų kovinių tankų.

Ukraina ne kartą kreipėsi į Vokietiją prašydama atsiųsti jai kovinių tankų „Leopard“, kad padėtų kontrpuolimui prieš Rusiją, tačiau kanclerio Olafo Scholzo vyriausybė atsisako tai padaryti.

O.Scholzas sako, kad jis nenori vienas spręsti ginklų tiekimo klausimo ir kad sprendimus priims tik pasitaręs su Vakarų sąjungininkais.

Ch.Lambrecht pakartojo šią poziciją Odesoje: „Visada tarsimės su savo partneriais dėl to, ko reikia Ukrainai.“

„Šiandien susidariau įspūdį, jog šiuo metu svarbiausia yra oro gynyba ir artilerija“, – sakė ji visuomeniniam transliuotojui ARD.

Ji taip pat pridūrė, kad matė, kaip „gyventojus kankino bepiločiai orlaiviai“.

Ch.Lambrecht vizitas įvyko kitą dieną po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė apie Ukrainos Donecko, Luhgansko, Zaporoižios ir Chersono regionų aneksiją.

Kyjivas ir jo sąjungininkai pasmerkė šias aneksijas.

„Vokietija niekada nepripažins fiktyvių referendumų rezultatų“ keturiuose regionuose, trečiadienį telefonu Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui pareiškė O.Scholzas, kurį cituoja jo atstovas Steffenas Hebestreitas.

O.Scholzas lankėsi Ukrainoje birželį, o Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock Kyjive viešėjo du kartus.

Per pastarąją parą Ukrainoje buvo sunaikinta dar apie 500 rusų okupantų, 23 priešo tankai, 26 šarvuočiai ir 6 bepiločiai orlaiviai. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenimis, nuo plataus masto invazijos pradžios Ukrainos kariai jau sunaikino daugiau kaip 60,1 tūkst. rusų okupantų.

Generalinis štabas praneša, kad nuo vasario 24 d. priešas iš viso prarado apie 60110 žmonių, 2377 tankus, 4 975 šarvuočius, 1405 artilerijos sistemas, 264 lėktuvus, 227 sraigtasparnius ir daug kitos karinės technikos.

Lymanas yra svarbi gyvenvietė ties fronto linija. Ją kontroliuojant galima naudotis svarbia kelio per Šiaurės Doneco upę perėja, už kurios okupantai bando įrengti naują gynybinę liniją. Miesto praradimas taip pat sudavė politinį smūgį: Rusijos pareigūnai pradėjo stipriau kritikuoti karinę vadovybę.

Tokias išvadas britų žvalgybos pareigūnai pateikė neseniai paskelbtoje ataskaitoje apie karą Ukrainoje.

„2022 m. spalio 1 d. Rusijos pajėgos Donecko srities Lymano mieste atsitraukė dėl ukrainiečių puolimo. Tikėtina, kad Lymaną gynė nepakankamai sukomplektuoti Rusijos Vakarų ir Centrinės karinių apygardų daliniai, taip pat savanoriškosios mobilizacijos rezervistų kontingentai. Pajėgos greičiausiai patyrė daug nuostolių traukdamosis vieninteliu keliu iš miesto, kuris vis dar buvo jų rankose“, – teigia britų žvalgyba.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos kariai prie Lymano

Ataskaitoje pažymima, kad Lymanas yra svarbus operatyviniu požiūriu, nes jis leido kontroliuoti svarbią kelio per Šiaurės Donecą perėją. Rusai bando įsitvirtinti už upės ir įrengti naują gynybos liniją. Dabar Ukrainos ginkluotosios pajėgos galės perkelti įrangą ir išteklius į šiaurinį krantą.

„Rusijos pasitraukimas iš Lymano taip pat yra didelė politinė nesėkmė, nes Lymanas yra Donecko regione, kurį Rusija tariamai siekė „išlaisvinti“ ir bandė neteisėtai aneksuoti. Šis pasitraukimas sukėlė naują viešos kritikos bangą Rusijos karinei vadovybei iš aukštų pareigūnų pusės“, – pridūrė ekspertai.

Britų žvalgyba mano, kad ši tendencija stiprės. Ukrainos ginkluotosios pajėgos ir toliau laisvins laikinai okupuotas teritorijas, o Rusijos kariuomenės vadovybė bus vis aršiau kaltinama dėl pralaimėjimų.

Šiuo metu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas teikia pirmenybę ne Luhansko srities gynybai, o okupuotų pietinių regionų išlaikymui. Taip teigiama JAV Karo tyrimų instituto (ISW) ataskaitoje.

Tai rodo duomenys, kad Rusijos ginkluotosios pajėgos toliau stiprina savo pozicijas Chersono ir Zaporižios regionuose, nepaisant neseniai žlugusios Lymano fronto linijos.

„Sprendimas nestiprinti pažeidžiamų fronto linijų Kupjanske ir Lymane beveik neabejotinai buvo V.Putino, o ne karinės vadovybės sprendimas. V.Putinui tikriausiai daug labiau rūpi išlaikyti strategiškai svarbias Chersono ir Zaporižios teritorijas, o ne Luhansko sritį“, – pažymi analitikai.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas

Tuo pat metu V.Putinas skiria dėl karinių pralaimėjimų išsekusius išteklius nesėkmingiems bandymams šturmuoti jau ukrainiečių deokupuotas gyvenvietes. Pavyzdžiui, šeštadienį rusai bandė pulti Kozačia Lopanę, esantį už 5 km nuo Rusijos ir Ukrainos sienos.

Rusija nėra pasirengusi panaudoti branduolinį ginklą prieš Ukrainą. Tokią išvadą padarė JAV Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai.

Pažymima, kad dabartinės būklės Rusijos kariuomenė beveik neabejotinai negalės veikti mūšio lauke, kur naudojami branduoliniai ginklai, nors ji turi reikiamą įrangą ir yra istoriškai apmokiusi savo dalinius tokiems veiksmams. 

„Chaotiška išsekusių kontraktininkų, skubiai mobilizuotų rezervistų, šauktinių ir samdinių mišrainė, kuri šiandien sudaro Rusijos sausumos pajėgas, negali funkcionuoti “branduolinėje„ situacijoje“, – teigia ekspertai. 

Taigi, kaip teigiama instituto ataskaitoje, bet kuri Rusijos taktinių branduolinių ginklų paveikta teritorija rusams būtų nepereinama ir greičiausiai užkirstų kelią rusų kariuomenei žengti į priekį.

„Ši aplinkybė yra dar vienas veiksnys, mažinantis tikimybę, kad Rusija panaudos taktinius branduolinius ginklus“, – priduria analitikai.

JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas pasveikino Ukrainos įvykdytą Lymano užėmimą Donecko srityje, sakydamas, kad tai džiuginanti karinė sėkmė, kuri sukels naujų dilemų Rusijos ginkluotosioms pajėgoms, praneša „Reuters“.

„Be abejo, tai svarbu. Tai, ką dabar matome, mus labai įkvepia“, – sakė Ll.Austinas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Lloydas Austinas

Ll.Austinas pažymėjo, kad Lymanas buvo tiekimo linijų, kuriomis Rusija gabeno savo karius ir įrangą į pietus ir vakarus, priešakyje.

„Be šių maršrutų bus sunkiau. Taigi ateityje rusams kyla tam tikra dilema. Manome, kad ukrainiečiai puikiai padirbėjo, kad patektų ten ir pradėtų miesto deokupaciją“, – sakė Pentagono vadovas.

Jis pažymėjo, kad ukrainiečiai ir toliau daro pažangą: „Jie ir toliau kuria rusams problemas, kurias jie turės spręsti. Tai, ką matome, turėtų mus visus padrąsinti.“

Lymano išlaisvinimas

Rusija Limaną naudojo kaip logistikos ir transporto mazgą savo operacijoms Donecko srities šiaurėje. Jo susigrąžinimas yra didžiausias Ukrainos pasiekimas mūšio lauke nuo praėjusio mėnesio žaibiško kontrpuolimo Charkivo srities šiaurės rytuose.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos kariai Lymane

Donecko srityje esančio Lymano išlaisvinimas įvyko praėjus vos dienai po to, kai V.Putinas paskelbė apie neteisėtą keturių Ukrainos sričių, įskaitant Donecko, kuriame yra Lymanas, aneksiją ir „pakišo“ jas po Rusijos „branduoliniu skėčiu“.

Pastarieji Ukrainos laimėjimai įsiutino V.Putino sąjungininkus, pavyzdžiui, Čečėnijos vadovą Ramzaną Kadyrovą, kuris paragino imtis „ryžtingesnių priemonių“, įskaitant mažo galingumo branduolinių ginklų panaudojimą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pažadėjo iš Rusijos pajėgų atkovoti daugiau teritorijų šalies rytiniame Donbaso regione.

„Visą šią savaitę Donbase buvo iškelta daugiau Ukrainos vėliavų. Po savaitės jų bus dar daugiau“, – sakė jis savo vakariniame kreipimesi.

Jis kalbėjo po to, kai Kyjivas pranešė, kad Ukrainos pajėgos pradėjo judėti į svarbų rytinį Lymano miestą, o Gynybos ministerija paskelbė vaizdo įrašą, kuriame kariai laiko geltonai mėlyną Ukrainos vėliavą.

Rusijos gynybos ministerija pareiškė, kad „išvedė“ karius iš miesto „į palankesnes pozicijas“.

V.Zelenskis sakė rusams, kad jie bus „žudomi vienas po kito“, kol valdžioje bus prezidentas Vladimiras Putinas, įsakęs vasario mėnesį įsiveržti į Ukrainą.

„Kol jūs visi neišspręsite problemos su tuo, kuris viską pradėjo, kuris pradėjo šį beprasmį karą prieš Ukrainą, jūs būsite žudomi vienas po kito“, – sakė jis ir pavadino karą „istorine Rusijos klaida“.