Branduoliniame reaktoriuje esantys kuro strypai yra vamzdžiai, pagaminti iš cirkonio lydinio, kurio viduje yra radioaktyvaus kuro – urano – tabletės. Šie strypai būna panardinti į vandenį, o karštis, kuris susidaro vykstant branduolinei reakcijai, vandenį paverčia garais, sukančiais elektrą gaminančias turbinas.
Stabdant reaktorių tarp kuro strypų nuleidžiami kontroliniai strypai, sustabdantys branduolinę reakciją. Po žemės drebėjimo kontroliniai strypai Fukušimos-1 atominėje elektrinėje buvo nuleisti kaip pridera.
Nors reakcija sustoja, kuro strypai vis tiek dar ilgai skleidžia didžiulį karštį. Norint, kad strypai neperkaistų, jie privalo būti apsemti vandens.
Bet Japonijoje po žemės drebėjimo nutrūko elektros tiekimas ir dėl to neveikė automatinė aušinimo sistema. Todėl darbininkams teko keisti strypus aušinantį vandenį patiems. Tačiau jis ėmė garuoti greičiau, nei darbininkai spėjo jį pilti.
Neapsemti vandens kuro strypai kaista itin greitai. Temperatūrai kylant sutrūkinėjo strypų cirkonio apvalkalas. Per ertmes ėmė veržtis radioaktyvios dujos ir reakcijos su vandeniu metu susidaręs vandenilis. O tai ir sukėlė sprogimus.
Jeigu kuro strypai visiškai išsilydytų, kuro tabletės nukristų į reaktoriaus apvalkalo apačią ir jį pradegintų. Išorinis reaktoriaus apvalkalas iš plieno ir betono gali apsaugoti, bet gali ir neapsaugoti nuo kuro išsiveržimo iš reaktoriaus pastato.
Pesimistiškiausias scenarijus: išsilydęs kuras pažeidžia visas struktūras ir išlaisvina milžiniškus radiacijos kiekius. Tiesa, kai kurie fizikai kelia klausimų, ar toks scenarijus apskritai įmanomas.
1979-aisiais Trijų mylių saloje sugedus aušinimo sistemai iš dalies išsilydė reaktoriaus šerdis. Tačiau reaktoriaus apvalkalas nebuvo pažeistas. 1986 metais Černobylyje prastos kokybės aušinimo sistema lėmė reaktoriaus sprogimą. Černobylyje nebuvo apsauginio reaktoriaus apvalkalo, todėl radioaktyvios medžiagos buvo išmestos į atmosferą.
Iliustruotą „The New York Times“ paaiškinimą galite rasti čia.
