Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kas yra kas Kijevo Maidane: Ukrainos partijos, radikalai ir jų lyderiai

Vitalijus Klyčko
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Oficialios opozicijos lyderiai nekontroliuoja Maidano.
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Ukrainos sostinės gatvėse jau trečią mėnesį vykstantis „karas“ padalijo šalį į dvi stovyklas: prezidento Viktoro Janukovyčiaus valdžios rėmėjus ir protestuotojus. Tačiau pastaroji grupė, dažnai vadinama „Euromaidanu“, toli gražu nėra vienalytė – ją sudaro įvairiaspalvė minia, kurioje galima sutikti ir provakarietiškai nusiteikusių demokratijos šalininkų, ir ultradešiniųjų nacionalistų, vadinančių Europos Sąjungą tautų engėja. Be to, yra aišku, kad Ukrainos opozicijos lyderiai neturi didesnės įtakos Maidano protestuotojams.

BBC apžvelgia, kas yra pagrindiniai Kijevo Nepriklausomybės aikštėje protestuojančių ukrainiečių lyderiai.

Vitalijus Klyčko

Vitalijus Klyčko
Vitalijus Klyčko

Pasaulio profesionalų sunkiasvorių bokso čempionas tapo pagrindiniu protestų Kijeve veidu.

V.Klyčko vadovauja Ukrainos demokratiniam reformų aljansui (UDAR). Provakarietiška partija pernai vykusiuose parlamento rinkimuose buvo trečia. Savo rinkimų kampanijoje ji daugiausia pabėžė kovą su valdžioje vešančia korupcija.

V.Klyčko jau ilgiau nei dešimtmetį yra aršus V.Janukovyčiaus kritikas, kaltinantis prezidentą nepotizmu ir sąmoningomis pastangomis atitolinti Ukrainą nuo ES.

42 metų V.Klyčko atsisakė vicepremjero posto, kurį jam neseniai pasiūlė prezidentas Viktoras Janukovyčius, pavadinęs pasiūlymą „nuodingu“ gestu siekiant suskaldyti opoziciją.

V.Klyčko jau ilgiau nei dešimtmetį yra aršus V.Janukovyčiaus kritikas, kaltinantis prezidentą nepotizmu ir sąmoningomis pastangomis atitolinti Ukrainą nuo ES.

„Šiandieninė sistema sukurta taip, kad tarnautų klanui, šeimai, o ne visai visuomenei, – neseniai interviu teigė V.Klyčko. – V.Janukovyčius nenori pokyčių. Jis sakė, kad nori integracijos į Europą, bet tai paaiškėjo esanti apgaulė.“

V.Klyčko, ketinantis dalyvauti prezidento rinkimuose 2015 metais, yra sakęs, kad protestai Ukrainoje baigsis tik tada, kai V.Janukovyčius atsistatydins.

V.Klyčko turi sporto mokslų daktaro diplomą ir yra laimėjęs 45 iš 47 susitikimų profesionalų bokso ringe, iš jų 41 nokautu.

Iš profesionalaus bokso jis pasitraukė 2012 metais, kad galėtų skirti visą dėmesį politikai. „Jaučiu, kad žmonėms manęs reikia“, – sakė jis.

Olehas Tiahnybokas

Olehas Tiahnybokas
Olehas Tiahnybokas

Olehas Tiahnybokas, ultradešinės „Svoboda“ („Laisvė“) partijos lyderis, dažnai rodosi šalia V.Klyčko.

Jo partija yra ketvirta didžiausia Ukrainos politinė jėga ir turi 37 parlamentarus Ukrainos 450 vietų Aukščiausioje Radoje.

„Svoboda“ sėkmė 2012-ųjų rinkimuose buvo netikėta – partija surinko 10 proc. balsų ir pirmą kartą pakliuvo į Aukščiausią Radą.

„Svoboda“ sėkmė 2012-ųjų rinkimuose buvo netikėta – partija surinko 10 proc. balsų ir pirmą kartą pakliuvo į Aukščiausią Radą.

Anksčiau socialnacionaline partija besivadinusi politinė jėga palaiko neformalius ryšius su kita grupe, „Ukrainos patriotais“, kuri kartais vadinama protofašistine organizacija.

„Svoboda“ save pristato kaip tradicinės Ukrainos kultūros ir kalbos gynėją nuo užsienio įtakų.

O.Tiahnybokas tvirtina, kad „Svoboda“ nėra ksenofobiška ar antisemitiška partija. Vis dėlto jis pats 2004 metais buvo išmestas iš parlamento, pareiškęs, kad Ukrainą valdo „Maskvos-žydų mafija“.

Pirmą šių metų dieną tūkstančiai „Svoboda“ rėmėjų Kijeve surengė procesiją su fakelais, minėdami Antrojo pasaulinio karo laikų partizano gimtadienį.

Kai kurie analitikai sako, kad partijos dalyvavimas protestuose prisideda prie Ukrainos politinio susiskaldymo, nes „Svoboda“ rėmėjų bazė yra šalies vakaruose, o rytinių ir pietinių regionų gyventojai juos laiko ekstremistais.

"Batkivščina" (Tėvynės partija), Julija Tymošenko

Julija Tymošenko
Julija Tymošenko

Antrai didžiausiai Ukrainos partijai vadovauja buvusi šalies premjerė Julija Tymošenko, viena iš 2004-ųjų Oranžinės revoliucijos herojų, 2011-aisiais nuteista už piktnaudžiavimą valdžia.

Jos rėmėjai tvirtina, kad J.Tymošenko įkalinimas – tai V.Janukovyčiaus kerštas.

Pernai lapkritį, kai Ukraina derėjosi dėl asociacijos sutarties su ES, ši reikalavo, kad sveikatos problemų turinčiai J.Tymošenko būtų leista išvykti gydytis į Vokietiją.

Pernai lapkritį, kai Ukraina derėjosi dėl asociacijos sutarties su ES, ši reikalavo, kad sveikatos problemų turinčiai J.Tymošenko būtų leista išvykti gydytis į Vokietiją.

Vis dėlto Aukščiausia Rada nepriėmė įstatymo, kuris būtų leidęs J.Tymošenko išvykti į užsienį, o netrukus V.Janukovyčius paskelbė, kad išvis atsisako sutarties su ES.

Nuo to laiko J.Tymošenko iš kalėjimo paskelbė kelis pranešimus, kuriuose ragina prezidentą atsistatydinti, o tarptautinę bendruomenę įsikišti. „Kitu atveju Ukrainoje iškils laisvės kapinės“, – gruodį sakė ji.

Išlaisvinti J.Tymošenko yra raginęs Europos Parlamentas ir žmogaus teisių gynimo organizacijos.

Tačiau kritikai sako, kad bausmė už piktnaudžiavimą valdžia yra tik ledkalnio viršūnė – esą žlugus Sovietų Sąjungai J.Tymošenko gerokai pralobo iš energetikos pramonės, pasinaudodama ne visada švariomis priemonėmis.

Arsenijus Jaceniukas

Arsenijus Jaceniukas kreipiasi į mitinguotojus
Arsenijus Jaceniukas

Artimas J.Tymošenko bendražygis Arsenijus Jaceniukas yra Tėvynės partijos frakcijos parlamente lyderis.

39 metų politikui V.Janukovyčius pasiūlė premjero postą, tačiau jis atsisakė, pažadėjęs, kad protestai nenurims, kol nebus patenkinti visi protestuotojų reikalavimai.

„Mes pabaigsime tai, ką pradėjome. Žmonės renka mūsų lyderius, ne tu“, – jis kreipėsi į prezidentą „Twitter“ žinute.

„Mes pabaigsime tai, ką pradėjome. Žmonės renka mūsų lyderius, ne tu“, – jis kreipėsi į prezidentą „Twitter“ žinute.

A.Jaceniukas taip pat pasisako už artimesnius Ukrainos ryšius su ES ir kovą su korupcija.

Teisininko išsilavinimą turintis politikas yra užėmęs aukštus postus ankstesnėse vyriausybėse – jis yra dirbęs užsienio reikalų ministru ir centrinio banko valdytojo pavaduotoju.

2010 metais A.Jaceniukas kandidatavo į prezidentus. Anuomet jam nepasisekė, tačiau dabar apžvalgininkai teigia, kad jo populiarumas auga.

Ukrainos žiniasklaidoje kalbama, kad protestais A.Jaceniukas naudojasi kaip savotiškais pirminiais rinkimais, siekdamas būti pripažintas pagrindiniu visos opozicijos lyderiu.

Jurijus Lucenka

Jurijus Lucenka
Jurijus Lucenka

Buvęs Ukrainos vidaus reikalų ministras Jurijus Lucenka sausio viduryje buvo sunkiai sužeistas per susidūrimus su milicija ir jo nuotraukos kruvinu veidu pasklido po pasaulio žiniasklaidą.

Nors J.Lucenka nėra nė vienos partijos narys, jis labiausiai siejamas su Tėvynės partija.

Nuotr. iš „Twitter“/Sumuštas J.Lucenka
Nuotr. iš „Twitter“/Sumuštas J.Lucenka

49 metų politiko karjera prasidėjo Socialistų partijoje praėjusio amžiaus paskutiniojo dešimtmečio pradžioje. Vėliau jis tapo vienu iš Oranžinės revoliucijos lyderių ir ministru J.Tymošenko vyriausybėje.

Kaip ir buvusi premjerė, J.Lucenka buvo įkalintas už piktnaudžiavimą valdžia ir turto pasisavinimu, tačiau spaudžiant ES paleistas pernai balandį.

Jo įkalinimas buvo laikomas politiniu susidorojimu. Išėjęs iš kalėjimo jis pažadėjo likti politikoje, tačiau neigė turintis ambicijų tapti opozicijos lyderiu ir kandidatuoti į prezidentus.

Vis dėlto netrukus jis įkūrė judėjimą „Ukrainos Respublika", parodydamas augančias politines ambicijas.

Dešinysis sektorius

Radikalusis Maidano protestuotojų sparnas - Dešinysis sektorius
Radikalusis Maidano protestuotojų sparnas - Dešinysis sektorius

Vos prasidėjus protestams Kijeve patys radikaliausi Maidano protestuotojai susibūrė į Dešiniojo sektoriaus judėjimą, kuris pasižymėjo kruvinuose susirėmimuose su milicija sausio 19 dieną.

Judėjimą daugiausiai sudaro kraštutinių dešiniųjų pažiūrų jaunuoliai iš įvairių Ukrainos regionų. Jų gretose yra ir ukrainiečių, ir rusų.

Šios grupės branduolys – tai daugiausia nacionalistiškai nusiteikę rusakalbiai futbolo aistruoliai.

Šios grupės branduolys – tai daugiausia nacionalistiškai nusiteikę rusakalbiai futbolo aistruoliai.

Jos nariai dažnai dėvi kaukes, šalmus ir rankų bei kojų apsaugas, nešiojasi lazdas, kurias naudoja susirėmimuose su riaušių milicija.

Dešiniojo sektoriaus nariai, kitaip nei kiti protestuotojai, nenori artimesnių Ukrainos ryšių su ES, kurią laiko „Europos tautų engėja“.

Ši organizacija tikisi pasinaudoti susidariusia padėtimi, kad „sunaikintų valstybės griaučius“ ir pradėtų statyti naują valstybę.

Dešinysis sektorius atsiriboja nuo nacionalistinės „Svoboda“ partijos, kurią laiko pernelyg liberalia ir prisitaikėliška.

Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min