Vienas iš svarbiausių referendumo dėl Katalonijos nepriklausomybės organizatorių yra 45 metų istorikas Oriolas Junqueras, dėstantis Barselonos autonominiame universitete. Jis yra Katalonijos kairiųjų respublikonų (ERC) partijos pirmininkas ir yra įsitikinęs, kad dauguma šio Ispanijos šiaurės rytų regiono gyventojų norėtų gyventi nepriklausomoje valstybėje.
Nuo pat gegužės mėnesį vykusių Europos Parlamento (EP) rinkimų, ERC yra laikoma stipriausia Katalonijos partija, iš dalies – dėl nepaliaujamos O.Junquero paramos nepriklausomos Katalonijos idėjai.
Prieš trejus metus O.Junqueras buvo išrinktas savo gimtojo kaimo meru. „Nepaisant to, kad 80 proc. kaimo gyventojų šneka ispaniškai, o ne kataloniškai, jie išsirinko separatistą“, – pabrėžė O.Junqueras. Dabar jis tikisi pergalės visoje Katalonijoje.
Šiais metais planuojama, kad 2 mln. katalonų, vilkėdami Katalonijos vėliavos spalvų, raudonos ir geltonos, drabužiais, didžiuosiuose Barselonos bulvaruose suformuos didžiulę raidę V. V yra pirmoji raidė dviejose katalonų kalbos žodžiuose – pergalė (Victoria) ir valia (Voluntat).
Istorikas tvirtina, kad referendumas dėl nepriklausomybės yra „geriausias demokratinis instrumentas“ įsitikinti, ar iš tiesų dauguma regiono gyventojų nori atsiskirti nuo Ispanijos Karalystės.
Balsavimas vyks lapkričio 9 d. Dėl šios datos buvo sutarta su regiono vyriausybės premjeru Arturu Masu.
O.Junqueras žino, kad prastumti šį referendumą nebus lengva, tačiau deda visas pastangas tam, kad balsavimas įvyktų. Jis teigia, kad XXI a. nėra priimtina, kad teisinės priemonės tampa kliuviniais demokratijai.
ERC lyderis įsitikinęs, kad piliečiai privalo pareikšti savo nuomonę šiuo svarbiu klausimu, net jeigu tam prireiks rengti ir pilietinio nepaklusnumo akcijas.
Rugsėjo 11 d. , nacionalinės Katalonijos dienos metu, panašu, kad bus pademonstruotas daugelio regiono gyventojų noras gyventi nepriklausomoje šalyje.
Planuojamos demonstracijos, kuriose dalyvaus apie 30 tūkst. įvairių organizacijų narių. 2013 m. šią dieną Nacionalinės Katalonijos asamblėjos prezidentas Carme Forcadellis suorganizavo akciją, kurios metu 1,5 mln. žmonių susikibo rankomis į 480 km ilgio gyvąją grandinę nuo pietinės iki šiaurinės Katalonijos dalies.
Šiais metais planuojama, kad 2 mln. katalonų, vilkėdami Katalonijos vėliavos spalvų, raudonos ir geltonos, drabužiais, didžiuosiuose Barselonos bulvaruose suformuos didžiulę raidę V. V yra pirmoji raidė dviejose katalonų kalbos žodžiuose – pergalė (Victoria) ir valia (Voluntat). Mažesnės „V“ raidės jau buvo suformuotos Katalonijos palaikymo akcijose Frankfurte, Briuselyje ir Paryžiuje.
Tačiau Ispanijos vyriausybė nemano, kad referendumas Katalonijoje yra būtinas. Dabartinė Ispanijos vyriausybė beveik nepalieka jokių galimybių regionams atsiskirti. Privalomasis referendumas gali įvykti tik tuo atveju, jeigu Ispanijos parlamentas priimtų konstitucijos pataisą. Tačiau dauguma įstatymų leidėjų Madride kategoriškai atmeta šią idėją. Prieš devynis metus panaši Baskų krašto inciatyva taip pat buvo atmesta.
„Neleisiu jums rengti referendumo“, – neseniai A.Masui atvirai pareiškė Ispanijos premjeras Mariano Rajoy.
Vis dėlto O.Junqueras tiki būsimos nepriklausomos Katalonijos sėkme ir įkvėpimo semiasi per pastaruosius kelis dešimtmečius atsiradusių valstybių pavyzdžiuose. Noras būti nepriklausomiems gajus visose Ispanijos šiaurės rytuose. Nors 5,5 mln. iš 7,5 mln. Katalonijos gyventojų gimė ne šiame regione, tačiau 60 proc. jų save vadina tapatina su juo.
„Neleisiu jums rengti referendumo“, – neseniai A.Masui atvirai pareiškė Ispanijos premjeras Mariano Rajoy.
Tuo tarpu dar prieš keturis metus save su Katalonija tapatino tik ketvirtadalis regiono gyventojų ir tik penktadalis pasisakė už nepriklausomą valstybę. Šiuo metu pastarąją idėją palaiko pusė Katalonijos gyventojų.
Remiantis apklausų duomenimis, tikėtina, kad lapkričio mėnesį už nepriklausomybę pasisakytų 57 proc. balso teisę turinčių asmenų. O prieš keletą savaičių buvo paskelbta, kad 38 proc. katalonų sutiktų su pasilikimu Ispanijos sudėtyje, jeigu Madridas regionui suteiktų platesnę autonomiją.
Katalonijos nepriklausomybės judėjimas siekia Ispanijos diktatoriaus Francisco Franco valdymo erą. Per keturis jo valdymo dešimtmečius, regione buvo uždraustas katalonų kalbos vartojimas, tačiau 1978 m., praėjus trejiems metams nuo F.Franco mirties, Ispanijos Karalystė priėmė demokratinę valstybės santvarką įtvirtinančią konstituciją, kuri suteikė visiems 17 šalies regionų plačią autonomiją.
Katalonija kartu su kitais Ispanijos regionais priėmė regioninę konstituciją, kurioje įtvirtino savivaldą. Nuo 1980 m. katalonai renka vietos parlamentą, taip pat turi vietos policijos pajėgas, o mokyklose pamokos vyksta katalonų kalba.
Nuo 1980 m. katalonai renka vietos parlamentą, taip pat turi vietos policijos pajėgas, o mokyklose pamokos vyksta katalonų kalba.
Vis dėlto, pats Madridas iš dalies yra kaltas dėl šiuo metu susiklosčiusios padėties Katalonijoje.
2012 m. tuometis Ispanijos premjeras socialistas Jose Luisas Rodriguezas Zapatero pareiškė, kad Katalonijos autonomija gali būti išplėsta.
Nepriklausomybės šalininkai nuolat primena, kad viduramžiais Katalonijos ir Aragono karalystėms susijungus su Kastilija, Ispanijos karalius patvirtino specialų katalonų statusą valstybėje.
Toks statusas buvo prarastas, prasidėjus Ispanijos įpėdinystės karui 1714 metais. Tų metų rugsėjo 11 d. Barselonoje žmonės, kurie liko lojalūs Habsburgams, po 14 mėnesių trukusios apgulties pasidavė jungtinėms Prancūzijos ir Kastilijos (ispanų) pajėgoms.
Per kiekvienų metų rugsėjo 11 d. minimą Katalonijos nacionalinę dieną yra prisimenamas šis pralaimėjimas.
Valdančioji Katalonijos partija dažnai skundžiasi, kad šis regionas pagamina penktadalį Ispanijos ūkio produkcijos, nors jame gyvena tik 16 proc. Ispanijos gyventojų. 2011 m. Katalonija gavo 15 mlrd. eurų pajamų mažiau iš centrinės valdžios, negu pati pervedė Madridui.
„Nepaisant to, nesu už nepriklausomybę“, – teigia J.S.Padro ir priduria, kad atsiskyrimas yra nerealistiškas ir net kenkiantis.
Mdridas tokius kaltinimus neigia. Finansų ministerija teigia, kad 2011 m. skirtumas siekė tik 8,5 mlrd. eurų.
„Norime būti katalonais, bet nenorime išsiskirti su Ispanija“, – tikina 73 metų Katalonijos nepriklausomybės priešininkas Jacinto Soleras Padro. F.Franco režimo metais jis net praleido keletą mėnesių kalėjime, nes nepaisė draudimo kalbėti katalonų kalba ir prašė vietos pareigūnų lėšų kalbos puoselėjimui.
„Nepaisant to, nesu už nepriklausomybę“, – teigia J.S.Padro ir priduria, kad atsiskyrimas yra nerealistiškas ir net kenkiantis.
Net regioninės Katalonijos vyriausybės pasamdyti ekspertai pripažino, kad vos tapusi nepriklausoma Katalonija turės skolintis 5 mlrd. eurų kas mėnesį tam, kad būtų mokami viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai, pensijos, išmokos bedarbiams ir kitos išlaidos. Nauja valstybė galėtų tikėtis atliekamų lėšų tik tuomet, kai bus sureguliuota mokesčių surinkimo sistema.
