Ukraina sparčiau rengs sąlygas, kuriomis sutiktų pasirašyti Asociacijos sutartį su Europos Sąjungą, ir tikisi šį darbą baigti iki kito ES viršūnių susitikimo 2014-ųjų kovą, pareiškė prezidentas Viktoras Janukovyčius.
„Mes pateikėme vyriausybei užduotį paspartinti šį darbą... Kai tik mes rasime sampratą ir bus pasiektas toks kompromisas, parašas bus padėtas“, – sakė jis antradienį per apskritojo stalo derybas su trimis buvusiais Ukrainos prezidentais Kijeve.
Papildyta 16.35 val. Pasak V.Janukovyčiaus, jau trečiadienį į Briuselį išvyks vicepremjero Serhijaus Arbuzovo vadovaujama vyriausybės delegacija aptarti tokių sąlygų.
„Tikslas labai paprastas – mes norime sąlygų, kurios šiandien patenkintų Ukrainą, Ukrainos prekių gamintojus, Ukrainos liaudį“, – pabrėžė prezidentas.
„Atsakyta į šiuos klausimus bus tik tada, kai mes baigsime šias derybas, pasakysime tiesą vienas kitam. Jeigu sąlygos mūsų netenkins, reikalausime pakeitimų, ginsime savo interesus... Reikia iki minimumo sumažinti riziką mūsų ekonomikai“, – sakė V.Janukovyčius.
Anot jo, Ukraina baiminasi neigiamų pasekmių savo ekonomikai, pirmiausia – žemės ūkiui ir mašinų gamybai.
„Labiausiai pažeidžiama mūsų ekonomikos šaka – žemės ūkis. Jeigu tokia kaip dabar sutartis būtų pasirašyta, susidarytų daug rūpesčių agrariniame sektoriuje. Mes turime apginti agrarinę rinką“, – sakė V. Janukovyčius.
„Jeigu Ukraina atvers rinką ir atiduos ją Europai, reikia suprasti, – kokiomis sąlygomis? Kas bus mainais? Ar bus kompensacijų? Kokių?“ – pridūrė prezidentas.
Papildyta 15 val. 38 min. Anot buvusio Ukrainos prezidento Leonido Kravčuko, susitikusio su Viktoru Jaunukovyčiumi, prezidentas sutiko paleisti žmones, suimtus gruodžio 1 dienos protestų metu.
Pasak „Kyiv Post“, L.Kravčukas, bendraudamas su žurnalistais, taip pat tvirtino, kad Ukrainos pareigūnai pasirengę pasirašyti asociacijos sutartį su Europos Sąjunga kovo mėnesį. Lapkričio gale Vilniuje vykusiame Rytų partnerystės susitikime V.Janukovyčius atsisakė pasirašyti sutartį, kas ir išprovokavo masinius protestus Kijeve bei kituose Ukrainos miestuose.
Tuo tarpu V.Janukovyčius per susitikimą su trimis buvusiais šalies prezidentais, kurį transliavo televizija, teigė davęs vyriausybei nurodymą pagreitinti darbus, kad būtų rasti būdai kompensuoti šalies praradimus pasirašius ES asociacijos sutartį.
„Jiems leista pasitelkti tiek žmonių, kiek reikia. Manau, kad jie pabaigs darbą iki kito ES susitikimo kovo mėnesį“, – sakė prezidentas.
13 val. 35 min. Nepaisant to, kad prezidentas V.Janukovyčius, kaip teigiama, pirmadienį sutiko susėsti prie derybų stalo su opozicijos lyderiais aptarti politinės krizės šalyje, pasak „Kyiv Post“, antradienį prezidentas su protestuotojų atstovais nesusitiks.
Antradienį vykstančiame susitikime, prasidėjusiame apie vidurdienį, dalyvauja V.Janukovyčius ir du buvę Ukrainos prezidentai, Leonidas Kravčukas ir Viktoras Juščenka. Opozicijos lyderiai sako, kad jie į šį susitikimą nepakviesti. Nors prezidentūros puslapyje buvo teigiama, kad susitikimas bus transliuojamas per televiziją, prezidentai tariasi už uždarų durų.
Kita diskusija suplanuota po pietų Ukrainos rūmuose, praneša „Interfax“. Jame dalyvaus „viešosios nuomonės formuotojai, valdžios atstovai, politinių partijų atstovai“. Vis dėlto tarp dalyvių neminimi nei V.Janukovyčius, nei opozicijos lyderiai.
Kijeve mažiausiai 10 protestuotojų buvo sužeisti antradienį paryčiais per susirėmimus su guminėmis lazdomis ginkluotais milicininkais, kai vidaus pajėgų nariai ir riaušių milicija privertė demonstrantus atsitraukti ir išardė barikadas, pastatytas aplink Ukrainos vyriausybės būstinę.
„Sužeista daugiau nei dešimt žmonių“, – įstatymų leidėjas Jurijus Syrotiukas iš nacionalistinės partijos „Svoboda“ („Laisvė“) sakė naujienų agentūrai AFP.
Pasak jo, vienam iš demonstrantų buvo pradurti plaučiai, o keliems lūžo rankos arba kojos.
Pareigūnai nurodė, kad per susirėmimus taip pat buvo sužeisti du milicininkai.
Naktį dešimtys riaušių milicijos pareigūnų barikadas taip pat išardė gatvėse aplink prezidentūrą ir parlamentą.
Vienam iš demonstrantų buvo pradurti plaučiai, o keliems lūžo rankos arba kojos. Pareigūnai nurodė, kad per susirėmimus taip pat buvo sužeisti du milicininkai.
Protestuotojai persigrupavo Nepriklausomybės aikštėje Kijevo centre, kurioje įrengtas palapinių miestelis ir scena, ant kurios apskritą parą vyksta dainininkų pasirodymai ir sakomos kalbos.
Protestuotojai išliko budrūs: apie 350 žmonių praleido dar vieną naktį centrinėje Nepriklausomybės aikštėje, spaudžiant 7 laipsnių šalčiui ir sningant.
O antradienį dieną prie krosnelių savo pagrindiniame palapinių miestelyje snieguotame Kijeve šildėsi apie 2 tūkst. protestuotojų.
Buvęs kalnakasys Ilja Šutovas, atvykęs iš rytinio Donecko miesto, sakė, kad protestuotojai pasiliks, kol V.Janukovyčius pasitrauks iš posto.
„Palaikėme asociacijos sutartį su ES, nes manėme, kad ji privers mūsų valdžią elgtis civilizuotai. Jų atsisakymas nuo Europos yra atsisakymas tapti civilizuotais, – aiškino protestuotojas. – Mūsų tikslas – atsikratyti į sovietinę panašios valdžios.“
Demonstrantai tvirtino nesitrauksiantys.
„Stovėsime čia iki galo, kad apgintume savo teises“, – sakė 29 metų teisininkas Serhijus Kuzanas, priklausantis savanorių apsaugininkų brigadai, pasiruošusiai ginti barikadas prie pagrindinio palapinių miestelio Nepriklausomybės aikštėje.
„Mano užduotis – nepraleisti nei milicijos, nei provokatorių“, – pridūrė jis.
Sekmadienį Nepriklausomybės aikštę buvo užplūdę šimtai tūkstančių žmonių, o dešimtys kaukėtų protestuotojų kitoje aikštėje nuvertė Lenino paminklą, užmovę virvę ant statulos kaklo.Policija pradėjo baudžiamąjį tyrimą dėl „masinių riaušių“, per kurias buvo nuversta statula, tačiau pirmadienį nurodė, jog kol kas niekas nebuvo suimtas dėl to incidento.
V.Janukovyčius planuoja antradienį Kijeve susitikti su Europos Sąjungos (ES) diplomatijos vadove Catherine Ashton. Per jų derybas bus ieškoma galimų sprendinių krizei, kurią išprovokavo Ukrainos vyriausybės sprendimas nepasirašyti asociacijos sutarties su Bendrija ir verčiau stiprinti prekybos ryšius su Rusija.
Sunki Ukrainos finansų padėtis išprovokavo šią krizę, tačiau dėl jos šalies ekonomika dar labiau pašlijo. ES lyderiai teigia, kad prekybos sutartis būtų atnešusi investicijų. Tačiau nuo Sovietų Sąjungos laikų išlikusi Ukrainos pramonė yra priklausoma nuo Rusijos tiekiamų gamtinių dujų, todėl Kremlius turi didžiulį spaudimo svertą.
Per pirmuosius tris ateinančių metų mėnesiui Kijevas turi rasti beveik 4 mlrd. JAV dolerių, kad grąžintų dalį skolų ir apmokėtų sąskaitas už Rusijos dujas. Šalies užsienio valiutos ištekliai buvo išeikvoti mėginant stabilizuoti griviną. Penktadienį paskelbti Centrinio banko duomenys rodo, kad turimų valiutos atsargų Ukrainai pakaktų tik mažiau nei dviem mėnesiams importo.
Šiuo metu apdrausti 10 mln. dolerių vertės Ukrainos obligacijas su penkerių metų išpirkimo laikotarpiu kainuoja daugiau nei milijoną dolerių per metus – ši kaina išaugo gilėjant krizei.
