Šiuo metu Maskvą ir Pekiną vienija vien tik priešiškumas JAV vyravimui pasaulyje, tačiau geopolitinei situacijai pakitus, šie santykiai gali smarkiai pasikeisti.
Rusija su nerimu stebi augančią Kinijos ekonominę, politinę ir karinę galią, o pastaroji nėra pamiršusi savo prarastų teritorijų, šiuo metų priklausančių Rusijai.
Jeigu iki 2050 m. Kinija laimės penkis karus, pavyzdžiui, susijungs su Taivanu, iš Japonijos susigrąžins ginčytinas salas ir iš Indijos atims Pietų Tibetą, Pekinas pradės didelio masto propagandinę kampaniją, kurioje pabrėš, kad Rusijai priklausančios teritorijos dar Cin dinastijos laikais priklausė imperinei Kinijai.
Tai sukeltų konfliktą su Rusija. Ir nors tikriausiai tuo metu Kinija turės modernią karinę aviaciją, didžiulius sausumos, jūrų ir kosmoso karinius pajėgumus, tačiau tai būtų pirmasis Pekino karas su branduolinį ginklą turinčia valstybe. Dėl šios priežasties Kinija turi itin didelį dėmesį skirti branduolinių technologijų plėtrai ir būti pasiruošusi galimam atominiam smūgiui prieš Rusiją.
Kai Rusija supras, kad ji su Kinija negali konkuruoti mūšio lauke, jai beliks atiduoti okupuotas žemes ir brangiai sumokėti už savo įsiveržimą, teigia Pekino laikraštis.
